ES investuotojų apsauga besirūpinanti ESMA pirmadienį viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu (ICO).
ICO – tai pradinis virtualiųjų valiutų žetonų platinimas internete, kai siekiama pritraukti pinigų naujo produkto ar paslaugos kūrimui, įmonės veiklos plėtrai.
ESMA įvardijo, kad ICO yra labai rizikingos investicijos, nurodydama konkrečias rizikas ir pateikdama jų paaiškinimus.
„ESMA perspėja investuotojus dėl didelės rizikos prarasti visą savo investuotą kapitalą, kadangi ICO yra labai rizikingos ir itin spekuliatyvios investicijos. Žetonų kainos yra ypač nestabilios ir investuotojai gali neturėti galimybės jų realizuoti itin ilgą laikotarpį“, – minima perspėjime ir pažymima, kad ICO dažnai patenka už įstatymais reglamentuotų sričių, dažnai kyla apgavystės ar pinigų plovimo rizika.
Žetonų platintojai, tuo tarpu, įspėti, kad privalo laikytis tokių teisės aktų, kurie taikomi ir kitų investicijų platintojams. O įstatymų nesilaikymo atveju grės sankcijos.
ICO organizatoriai turės atitikti Vertybinių popierių prospekto direktyvą, investuotojų apsaugai skirtą MiFID direktyvą ir kitus teisės aktus.
Lietuvos bankas jau buvo perspėjęs
„Europos priežiūros institucijos ir Lietuvos banko pozicijos dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo sutampa. Siekiame iš anksto valdyti rizikas, kiek tai yra įmanoma, ir paskelbta žinia yra labai svarbi ir investuotojams, ir rinkos dalyviams, ir priežiūros institucijoms“, – pranešime spaudai sako Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.
Lietuvos bankas poziciją dėl virtualiųjų valiutų ir ICO paskelbė spalio pradžioje – savo pozicijoje bankas aiškiai pasisakė, kad finansinių paslaugų teikimas yra nesuderinamas su virtualiosiomis valiutomis. Nusprendus vykdyti su virtualiąja valiuta susijusią veiklą, ji turi būti aiškiai atskirta nuo reglamentuotų finansinių paslaugų, o vartotojams teikiamoje informacijoje prižiūrimi finansų rinkos dalyviai neturi būti siejami su virtualiosiomis valiutomis.
Pozicijoje taip pat sudėlioti akcentai planuojantiems platinti virtualiųjų valiutų žetonus – jeigu pasiūlymai turi viešo platinimo požymių, jiems turi būti taikomi teisės aktų reikalavimai.
„Šiandien Lietuvoje matome viešai skelbiamus norus, planus ir idėjas gana plačiai platinti virtualiųjų valiutų žetonus, nepadengtus jokiu materialiuoju turtu. Atsižvelgdamas į šio produkto rizikingumą, Lietuvos bankas atidžiai stebės rinką ir vertins ICO atvejus – ar neturi būti taikomas reglamentavimas, ar investuotojai tinkamai informuojami apie riziką“, – sako Lietuvos banko valdybos narys.
Perspėjimus ar pozicijas dėl virtualiųjų valiutų ar jų žetonų platinimo atskirai yra paskelbusios Jungtinės Karalystės, Slovėnijos, Lietuvos, Estijos ir Prancūzijos priežiūros institucijos.
