Kriptovaliutų rinkos vertė – kapitalizacija – trečiadienį 10 val. siekia 244,4 milijardo JAV dolerių. Paskutinįkart toks mažas dydis buvo fiksuojamas 2017 m. lapkritį.
Metų pradžioje vykusios karštinės metu kriptovaliutų kapitalizacija siekė ir tris kartus daugiau – 823 milijardus dolerių sausio pradžioje, rodo „coinmarketcap.com“ duomenys.
Nuo balandžio iki gegužės kriptovaliutų kainos bandė stiebtis, tačiau šiuo metu jos toliau neria žemyn, tik ne sparčiais staigiais nuosmukiais, o palaipsniui.
Populiariausia kriptovaliuta – bitkoinas – šiuo metu kainuoja 6092 JAV dolerius, nors jo kaina metų pradžioje siekė kone 20 tūkstančių JAV dolerių. Jei bitkoino kursas kris žemiau 6000 JAV dolerių, tikėtina, tai paskatins dar didesnį išpardavimą, kadangi tai psichologiškai svarbi riba.
Antra pagal populiarumą kriptovaliuta – eteris (ETH), jo kaina svyruoja 432 JAV dolerių, vien antradienį kaina krinta daugiau nei 5 proc. Eterio kainų aukštumos taip pat buvo pasiektos metų pradžioje – ties 1389 JAV doleriais.
Esant tokioms kainoms kriptovaliutų kasėjams – liūdnos dienos, kadangi gaunami uždarbiai gali netgi nepadengti elektros išlaidų, jau nevertinant investicijų į įrangą.
Labai daug rodiklių rodo, kad publika nusigręžia nuo kriptovaliutų. Socialiniame tinkle „Twitter“ įrašų apie bitkoiną daugiau nei keturis kartus mažiau, nei pakilimo metu, daugiau nei perpus sumažėjo aktyvių piniginių turėtojų, daugiau nei perpus sumažėjo ir atliekamų sandorių bitkoinais skaičius, rodo bitinfocharts.com duomenys.
Nepaisant visko, kompiuteriniai pajėgumai, skirti bitkoinui, siekia istorines aukštumas. Bitkoinui išlaikyti reikia daugiau elektros, nei Čekijai ar Šveicarijai, rodo „digiconomist.net“ duomenys. O eterio kasimui sudeginama tiek elektros, kiek suvartoja Azerbaidžanas.
Netgi vienas iš didžiausių bitkoino optimistų, „Blockchain Capital“ partneris Spenceris Bogartas CNBC teigia, kad kainos gali kristi dar žemiau šią vasarą.
„Jei grįžtume į 2017-ųjų vasarą, kuomet kriptovaliutų kainos sparčiai kilo, tuomet buvo sukurta apie 100, 200, galbūt 300 kriptovaliutų rizikos draudimo fondų“, – sako S.Bogartas.
Jis aiškina, kad praėjus metams investuotojai nori pasiimti į fondus įneštas lėšas. Tai gali dar paskatinti kriptovaliutų išpardavimą.
„Jie sako, ei, aš noriu atsiimti pinigus. Tai reiškia, kad fondai priversti pardavinėti visą savo kriptografinį turtą, kurį buvo sukaupę. Tai gali kainas pastumti žemyn“, – sako S.Bogartas.
Šiemet kriptovaliutų rinką sudrebino daug skandalų – tiek JAV ir kitų valstybių mokesčių administratoriai ėmėsi veiksmų pažaboti neteisėtai prekybai, pasitikėjimą sudrebino ir pačių rinkos dalyvių problemos, įvairios vagystės, sukčiavimo schemos.
Taip pat atidžiau pradedama vertinti ir tai, kas yra po įsigyjamo turto gaubtu – bitkoino itin nepalaiko klimato kaitos ekspertai, jo techninės savybės itin nusileidžia įprasčiausiems mokėjimo būdams.
JAV Federalinė prekybos komisija skaičiuoja, kad vartotojai dėl su kriptovaliutomis susijusių apgavysčių prarado apie 532 milijonus JAV dolerių vos per pirmuosius du 2018 m. mėnesius. Vertinama, kad iki šių metų pabaigos iš naivuolių kišenių sukčiai ištrauks iš viso 3 milijardus JAV dolerių
„Coin Center“ tyrimų direktorius Peteris Van Valkenburghas teigė: „Manau, kad niekas niekada nebeturėtų daugiau pirkti kriptovaliutų, nebent tuos pinigus jie yra linkę prarasti. Jei domitės dalyvavimu šioje rinkoje, tai yra žinutė, kuri turi būti kartojama ir kartojama“.
