Kaip praneša LRT televizijos laida „Panorama“, europarlamentarai dar prieš valstybių derybas reikalavo gausesnio iždo Europai, kuris leistų įgyvendinti tarpvalstybinius projektus. Tačiau galiausiai šalių vadovai sutarė dėl 3 procentais mažesnio biudžeto nei dabartinis ir tuo supykdė Europos Parlamentą. Kai kurie nepatenkinti nariai perspėja pasinaudosiantys savo teise vetuoti biudžetą – įsigaliojus Lisabonos sutarčiai pirmą kartą istorijoje Parlamento pritarimas yra būtinas.
„Europos Sąjunga nėra valstybė, ji nefinansuoja atskirai mokyklų, ligonių ir panašiai. Tai daugiau yra investiciniai projektai. Europos Parlamentas tokią logiką palaiko – kam mažinti šitą biudžetą. Šitas biudžetas yra specifinis. Manau, kad jei ir liktų toks pasiūlymas, tai Lietuvai būtų palanku ir aš jam pritarčiau“, – LRT televizijai sakė Europos Parlamento narys Algirdas Saudargas.
Kad palaikys biudžetą, nes jis naudingas Lietuvai, neslepia ir kiti europarlamentarai iš Lietuvos. Nors didžiųjų frakcijų vadovai ne kartą išsakė poziciją, kad 2014-2020 skirtas biudžetas nelankstus, nieko nesiskiria nuo dabartinio, ir didina Europos Sąjungos deficitą.
„Lietuvai būtų tikrai neblogai gauti beveik 45 milijardus litų, protingai juos panaudoti, o ne iššvaistant kur nors, ir ne taip juos naudojant. Tai tikrai būtų labai naudinga. Dar vienas dalykas – kaip Lietuvoje išrinktas žmogus ir nuolat bendraujantis su žmonėm, aš tam biudžetui galėčiau pritarti“, – sako Vilija Blinkevičiūtė.
Latvija būsimuoju iždu patenkinta gerokai mažiau nei lietuviai, pirmiausiai dėl to, kad žemdirbiai iš jo, nepaisant didelių latvių pastangų, vis tiek gaus mažiausias tiesiogines išmokas tarp Baltijos ir visų Bendrijos šalių.
„Nepasakyčiau, kad tai labai geras biudžetas valstybėms, ne per geriausias jis ir Latvijai. Tačiau biudžetas pakankamai neblogas. Nežinau kaip Lietuvoje, bet Latvijoje politikams nesisekė jo gerai pristatyti. Vis dėlto akivaizdu, kad daug geriau Europai būti su biudžetu, nei be jo“, – sako Europos Parlamento narys iš Latvijos Roberts Zile.
„Gaila, kad Baltijos valstybės per derybas nesilaikė vieningos pozicijos ir nesiekė bendrų tikslų. Iki šiol Rytų Europos valstybės, įstojusios 2004 metais, veikia vienos, be partnerių. Senosios Europos Sąjungos valstybės veikia išvien ir apjungia savo pastangas . Todėl šio biudžeto nugalėtojos yra senosios valstybės, o ne Rytų Europos ir Baltijos valstybės“, – apgailestauja Europos Parlamento narė iš Latvijos Sandra Kalniete.
Parlamentaro Leonido Donskio nuomone, aršios diskusijos dėl biudžeto rodo ne tik rūpestį Europa, bet ir siekį sustiprinti Europos Parlamento vaidmenį.
„Mes turime labai aiškiai sąžiningoje diskusijoje riboti, apie ką kalbama. Ar mes kovojame už būsimąjį Europos Parlamentą, kad jis turėtų daugiau galių ir galimybių formuoti biudžetą ir dalyvauti strateginėse diskusijose. Ar mes dabar tvirtiname biudžetą, kuris yra logiškas ir atitinka mūsų interesus? Čia yra dvi plotmės. Manau, kad išsišaudykim, pasimuškim, kaip sako akademinis bičiulis, parėkaukim, bet balsuokime logiškai, kaip reikia mūsų valstybėm“, – sako L.Donskis.
Parlamente taip pat svarstoma, ar nereikėtų balsavimo padaryti slaptu, taip apsaugant narius nuo kritikos savo šalyse. Europos Parlamentas dėl biudžeto balsuoti turėtų vasaros pradžioje, iki tol kompromisą su juo tikisi pasiekti pirmininkaujantys airiai.
