Žaliavų nėra ir jos neperkamos, sutartys nutraukinėjamos, gamyba apleidžiama, o nuteistiesiems vasarą nelieka galimybės netgi ledams užsidirbti. Tokią įmonės situaciją nušvietė „Mūsų amatų“ Pravieniškių filialo direktorius Tomas Bliujus, komercijos ir rinkodaros skyriaus vadovo pavaduotoja Vaida Švėgždienė, Alytaus filialo direktorius Linas Šakalis.
Jie 15min skundėsi nežinomybe dėl ateities, netgi persekiojimu – darbuotojai bėga iš įmonės, o už bandymus ją gelbėti esą sulaukia tarnybinių patikrinimų ar viešų Teisingumo ministerijos (TM) pranešimų apie viešųjų pirkimų pažeidimus.
Teisingumo ministerija situaciją mato kitaip – įmonėje atsivėrė didelė skola, neįvykdyti viešieji pirkimai žaliavoms, o sutartys nuostolingos, dėl to ir nutraukiamos, įmonėje nustatyti viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai. Žadama įmonę reorganizuoti.
Darbuotojai laikosi pozicijos, kad įmonė žlugdoma siekiant politinio tikslo – su ja norima pradanginti civilinius ieškinius buvusiai vadovybei. Tokį kaltinimą kategoriškai atmeta vadovas.
Pagal viešai skelbiamus viešųjų pirkimų duomenis nepanašu, kad įmonėje iš tiesų kas nors būtų daroma – įmonė perka tik biokurą, o naujų pirkimų nėra.
Papildyta 13.10 val.: Seimo narė Aušra Papirtienė po 15min publikacijos kreipėsi į premjerą Saulių Skvernelį, Teisingumo ministeriją ir Kalėjimų departamentą, siūlydama sudaryti oficialią darbo grupę susidariusiai situacijai spręsti: „Tikiuosi, jog darbuotojai, kurie davė interviu žiniasklaidai, nebus baudžiami ir persekiojami“.
Darbuotojai: įmonė galėtų išsilaikyti, bet yra žlugdoma
„Mes stengiamės, kad šita įmonė išgyventų, visaip kabinamės, patys ieškome užsakymų. Neturime jokių žmogiškųjų išteklių, jokios komercijos, nieko. Patys vadovai dar turi konstruktorių, patys ieškome, bandome rūpintis, ir su tiekėjais dirbame, ir baldų surinkėjais būname, kuo mes tik nesame dirbę. Bet priėjome iki tokio absurdo, kad mes stengiamės, o iš mūsų valdžia juokiasi ir dėliojasi planus, kaip greičiau sužlugdyti“, – sako T.Bliujus.
Visi trys vadovai sako, kad panašiai jaučiasi visi „Mūsų amatų“ darbuotojai.
„Ne trise mes sukilę. Kyla visa mūsų įmonė. Joje telikę 122 darbuotojai, – tikina T.Bliujus. – Visiems buvo svarbus nuteistųjų įdarbinimas, integracija, socializacija, bet šiuo atveju įmonė niekam nerūpi. Paprasti darbuotojai kovoja už įmonę, kreipėsi į Kalėjimų departamentą (KD), į teisingumo ministrą, bet niekas nesikeičia.“
Pasak V.Švėgždienės, įmonė toliau žlugdoma, gamyba yra stabdoma, užsakymų atsisakoma. „Nežinome, ko daugiau griebtis, nes norime įmonę išgelbėti, o akivaizdu, kad įmonę nori likviduoti“, – sakė ji.
Anot jos, darbuotojai iš įmonės pradėjo bėgti, „kai prasidėjo represijos“.
„Mes dabar užsakymų turime, bet neleidžia nusipirkti žaliavų, nes neatlikti viešieji pirkimai, ir sutartis liepia nutraukti“, – kalba ir L.Šakalis.
Darbuotojai skundžiasi, kad visi įmonės skyriai patiria spaudimą.
„Mums elektroniniu laišku buvo pasakyta, kad nusiraminkite – organizuosime tiesioginį susitikimą su darbuotojais, tikrai įmonė nebankrutuos. Bet paskui iš kitų šaltinių mus pasiekė informacija, kad įmonė yra paruošta likviduoti“, – nuogąstauja V.Švėgždienė.
T.Bliujus priduria, kad tokios nuogirdos pasiekia iš kalėjimų vadovų susirinkimų, kuriuose „ištransliuota, kad šitai įmonei kitos išeities nėra, slegia finansiniai sunkumai“.
„Reikia tą pripažinti, bet sunkumai nėra tokie kosminiai, kad nebūtų galima suvaldyti. Bet buvo traktuojama taip, kad šita įmonė turi būti likviduota. (…) Šita įmonė gali visiškai save išlaikyti, galbūt reikėtų tik kelis teisės aktus pakoreguoti ar išimtis padaryti. Bet jie tik rašo straipsnius, kiek ir kokių pažeidimų padaryta – jei tu esi valdytojas įmonės, tu ateik, padėk susitvarkyti“, – sako T.Bliujus.
Jis apgailestauja, kad ministerijoje „Mūsų amatų“ darbuotojai sulaukia pašaipų, „pradėjo gąsdinti baudžiamąja atsakomybe“, bet niekas nesiima padėti tuomet, kai įmonei sunku.
„Dabar stengiamasi atsikratyti žmonėmis tokiu būdu, kad reikėtų mažiau išmokų, o labiausiai spaudžiamas Alytus ir Pravieniškės, kur mes esame vadovai. Daugiausia gauname visokių nurodymų, pasiaiškinimų rašyti. Mes atsakome, kad tam yra viešųjų pirkimų skyrius, bet vėl grįžta atgal. Ieško būdų, kaip mūsų atsikratyti“, – sako L.Šakalis.
Darbuotojai mini, kad jei nepavyks išspręsti esamos situacijos, skaitys Darbo kodeksą, kaip galėtų legaliai streikuoti.
Cechai tušti: darbas kaliniams – pagrindinis socializacijos būdas
Darbas nuteistiesiems, anot „Mūsų amatų“ darbuotojų, yra pagrindinis socializacijos būdas, jei jo netektų, kiltų dar didesnių socialinių problemų. Tą pripažįsta ir ministerija.
„Iki kalinių ta žinia dar neatėjo. Bet jiems tai yra vienas pagrindinių socializacijos būdų. TM ar KD traktuoja, kad va, turime kitų socializacijos būdų. Bet ateina psichologas pas nuteistąjį pasikalbėti, arba užrašo į kokį būrelį, kažką parašyti ar papiešti. Traktuoja, kad jie mokosi – realiai ten jie nieko nedaro. Patys nuteistieji sako, kad jiems geriausia dirbti ir užsidirbti pinigų, kad galėtų nusiųsti artimiesiems, susimokėti už ieškinius, galiausiai nusipirkti parduotuvėje iš savo uždirbtų pinigų cigarečių ar ledų. Lukiškėse kalintys iki gyvos galvos daugiau nieko neturi, ledai jiems vasarą yra pagrindinis dalykas“, – sako T.Bliujus.
Jis patikina pats asmeniškai gavęs nurodymą cechą iš Lukiškių į Pravieniškes perkelti vos per 20 dienų: „Neaišku, kokiu būdu bus bandoma perkelti į Pravieniškes, nėra ten nieko numatyta.“
T.Bliujus rodo nuotraukas, kuriose matyti anksčiau gamintos spintelės ir stalai – dabar jų jau nebegaminama.
„Čia pastatytos medienos džiovyklos, kuriose dirbo 10 nuteistųjų, – dabar sustabdyta, nebevyksta. Čia medienos cechas, kuriame dirbo 40 nuteistųjų – irgi niekas nevyksta. Viskas buvo įmonės lėšom pastatyta, šitie įrengimai, CNC centras baldų apdirbimui yra naujas, tik keleri metai, darbo vietas finansavimo Valstybės investicijų projektas (VIP). Tai dabar jau viskas sustabdyta“, – vardija T.Bliujus.
„Čia yra metalo įrengimui skirtas sektorius – įsivaizduokit, mes investavome į nuteistojo gerovę, kad jis galėtų išmokti dirbti prie tokio įrengimo ir jis išėjęs į laisvę galėtų iškart kreiptis dėl darbo, su praktika. Jeigu jie likviduoja įmonę ir neišsaugo, kas yra užgyventa, jie nebeturi nieko. Nuteistasis kaip prieš 10 metų su lygintuvu dės kantus“, – pyksta T.Bliujus.
V.Švėgždienė apgailestauja, kad nuteistiesiems bus sunkiau integruotis į visuomenę, jei jie negalės imtis kvalifikuotų darbų.
„Turėjome duonos kepyklą, kuri kepdavo nuteistiesiems. Iš įmonės lėšų įrengėme naujas patalpas – viskas buvo uždaryta. O šitas cechas, kol turėjo kariuomenės užsakymą, pasiekdavo 200 tūkst. eurų apyvartą per mėnesį, dviaukštes lovas, spinteles gamino apie 40 žmonių“, – vardija T.Bliujus.
Anot jo, dabar įmonėje telikusi veikla – maišų siuvimas įmonei „Achempak“.
„Žiniasklaidai paskelbta, kad jie bandys pritraukti verslą. Visa tai yra melas. Nei įmonės ateina, nei kokių preliminarių derybų pradėta – nieko nėra, tiesiog tokia informacija išmesta“, – piktinasi V.Švėgždienė.
L.Šakalis papildo, kad vis tik 12 nuteistųjų įdarbino „Plasta“ Alytuje: „Keturis įrengimus pastatys, bus 12 nuteistųjų, bet tai nereiškia, kad čia verslo pritraukimas.“
Pasak T.Bliujaus, per ilgus metus įmonėje buvo atlikta itin daug investicijų į įrangą, kuri dabar yra apynaujė, bet nenaudojama. Iki šiol „Mūsų amatai“ nebuvo finansuojama iš biudžeto ir pati pirkdavosi žaliavas, gamindavo produkciją, parduodavo ir iš to išmokėdavo atlyginimus darbuotojams ir nuteistiesiems. Dabar įranga stovi nenaudojama.
„Vien tik nuteistųjų atlyginimui per mėnesį Pravieniškėse reikia apie 100 tūkst. eurų, o bendrai – apie 150 tūkst. eurų. Tai vien tik atlyginimams sumokėti per metus reikėtų rasti 1,5 mln. eurų lėšų, jei valstybė iš savo kišenės norėtų įdarbinti tokį skaičių nuteistųjų. O kur visos kitos išlaidos: elektra, vanduo, viskas kainuotų papildomai“, – vertina T.Bliujus.
Teisingumo ministerija: laukia reorganizacija
Teisingumo ministerija 15min atsiųstame komentare aiškina, kad „Mūsų amatai“ turi įsipareigojimų ir skolų už 1,7 mln. eurų. Ministerija tiesiai į klausimą, ar įmonę ketinama likviduoti, neatsakė, tačiau patvirtino, kad reorganizacija bus.
„Tyrimą atlikęs TM Korupcijos prevencijos skyrius konstatavo, nustatė daugybę viešųjų pirkimų pažeidimų, kai nesilaikoma ne tik įstatymo nuostatų, bet ir pačios įmonės nustatytos viešųjų pirkimų tvarkos. Taip pat rasta sudaryta įmonei nuostolingų sutarčių, dokumentais nepagrįstos veiklos faktų. Kalėjimų departamentas bus įpareigotas reorganizuoti įmonę, kad būtų stiprinamas bendradarbiavimas su pramonės įmonėmis, plėtojamo veiklos ir būtų galimybė įdarbinti daugiau nuteistųjų“, – rašoma komentare.
Patvirtinama, kad nuteistuosius įdarbinanti įmonė atlieka svarbią socialinę funkciją – žmonės yra užimti darbu, įgyja reikalingų profesinių įgūdžių.
„Tačiau jokių mokestinių lengvatų neturintiems „Mūsų amatams“ su savo produkcija sunku konkuruoti rinkoje. Planuojama įmonėje palaipsniui mažinti nekonkurencingas gamybines veiklas ir jai perduoti maitinimo, skalbimo, kitų paslaugų tiekimą įkalinimo įstaigoms.
Pramonės įmonės parėmė Teisingumo ministerijos iškeltą partnerystės iniciatyvą prisidėti, keičiant nuteistųjų įdarbinimo koncepciją, kurti jiems daugiau darbo vietų. Įmonėms pasiūlyta pataisos įstaigų teritorijoje steigti gamybos bazes, mokyti žmones laisvėje paklausių profesijų, daugiau nuteistųjų įdarbinti statybose, aplinkos tvarkymo darbuose“, – komentuoja ministerija.
Klausimus 15min pateikė ir Kalėjimų departamentui, tačiau iš čia atsakymų negavo. Situaciją pakomentuoti sutiko laikinai „Mūsų amatų“ vadovo pareigas einantis teisingumo ministro patarėjas Gintaras Žandaravičius.
Darbuotojų versija: puolimas politinis, nes įmonė teisiasi su buvusiu vadovu
Darbuotojų versija, kodėl įmonė galimai žlugdoma, stebina.
„2014 m. mums buvo paskirtas vadovas Alvydas Vadeika. 2017 metais įvyko skandalai apie socialdemokratų partijos įvairias machinacijas mūsų įmonėje ir prasidėjo ikiteisminiai tyrimai – jis buvo nušalintas. Tyrimai vyksta, kurį laiką įmonė buvo palikta ramybėje, bet neilgam. 2018 m. paskirtas vadovu su socialdemokratais susijęs Jonas Grigas ir prasidėjo įmonės veiklos akivaizdus žlugdymas: stabdymas, užsakymų atsisakymas, sutarčių nutraukinėjimas, prisidengiant, kad negalime įsigyti žaliavų, na ir tai lėmė, kad mes susidūrėme su apyvartinių lėšų stoka ir visomis kitomis problemomis“, – savo nuomonę sako V.Švėgždienė.
Darbuotojai mano, kad siekiama „Mūsų amatus“ panaikinti kaip ieškovą civilinėse bylose prieš buvusį vadovą.
„Tuometinį vadovą A.Vadeiką paskyrė Juozas Bernatonis, o priešistorė tokia, kad jie buvę grupiokai. (…) Ir sugalvojo Pravieniškių filiale įkurti skalbyklą. Įkūrė tą skalbyklą, bet įkūrė ne mūsų įmonės skalbyklą, bet išnuomojo patalpas ir atėjo privatus verslas su savo įrengimais ir ten pradėjo vykdyti veiklą. Aš buvau iniciatorius kreiptis į Kalėjimų departamentą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kadangi pamačiau, kad tas verslas, kuris atėjo pas mus, pradėjo daryti nelegalią veiklą su A.Vadeikos nurodymais – kad būtų nerodomos sąskaitos už vandenį, elektrą, kad viskas būtų nuslėpta“, – sako T.Bliujus.
Jis tikina, kad nuo tada įmonėje prieš jį pradėtos „visokios bauginimo priemonės“, pradėti 6 tarnybiniai patikrinimai ir jam teko kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad gautų pranešėjo statusą.
„A.Vadeika buvo nušalintas nuo pareigų ir jis tada pats išėjo. Dar vienas asmuo, kuris yra įtariamasis, irgi išėjo, ir vienas įtariamasis asmuo liko įmonėje, dirba iki šiol. Jis net buvo paskirtas kelis kartus į mūsų įmonės generalinio direktoriaus pareigas, įtariamasis asmuo, kuriam yra inkriminuojama netoli 25 tūkstančių eurų žala tame ikiteisminiame tyrime, ir toliau eina pareigas“, – pasakoja T.Bliujus.
Anot jo, puolimas prieš „Mūsų amatus“ vyksta dėl interesų.
„Štai dabar ministeriją valdo socialdarbiečiai. Tiek pats E.Jankevičius susijęs, tiek viceministras Žydrūnas Plytnikas yra socialdarbietis, taip pat ir Juozas Bernatonis. (…) A.Vadeika bendrauja su J.Bernatoniu, o šis per teisingumo ministrą ir patarėją, kuris dabar yra mūsų vadovas, daro visą šitą veiklą“, – aiškina T.Bliujus.
„Mus kaltina, kad nevykdome viešųjų pirkimų, bet iš esmės tikslas yra tik priedanga, o pats tikslas yra, kad įmonės neliktų kaip ieškovo, kuris būtent tuose teisminiuose procesuose yra“, – vienas kito mintį choru pratęsdami kalba darbuotojai.
V.Švėgždienė pastebėjo, kad netgi direktoriaus funkcijas atliekančio G.Žandaravičiaus darbo laikas – vakare, kai darbuotojai jau namuose.
„Gal čia smulkmena, bet net mūsų vadovo pagrindinės pareigos – ministro patarėjas, o atlikti direktoriaus funkcijas jam leista nuo 17.15 val. iki 21.15 val. pirmadienį – ketvirtadienį, o penktadienį – nuo 16 val. iki 20 val. Tai koks įmonės vadovas ką gali išspręsti tokiu metu, kai darbuotojai jau išėję namo“, – stebisi V.Švėgždienė.
G.Žandaravičius atmeta kaltinimus: turime laikytis teisės aktų pirkdami
G.Žandaravičius kategoriškai neigia darbuotojų kaltinimus, kad įmonė žlugdoma ir tai susiję su esamais teisminiais ginčais su buvusia vadovybe.
„Teisminiai ginčai vyksta, bet kategoriškai atmetu, kaip jie rašo, kad neliktų ginčo su buvusiu vadovu. Tikrai taip nėra, čia tikrai nesusiję ir kategoriškai ir kritiškai vertiname tokį teiginį. O kol nesibaigęs teisinis ginčas, aš negaliu net komentuoti“, – sako G.Žandaravičius ir patvirtina, kad ieškinys civilinis.
Pasak jo, įmonės veikla pristabdyta dėl buvusių patikrinimų.
„Tiek KD, tiek ir TM Korupcijos prevencijos skyrius baigė tyrimą, ypač viešųjų pirkimų srityje, ir nustatyti įvairūs pažeidimai, teisės aktų neatitikimai vykdant viešuosius pirkimus. Man pradėjus laikinai vadovauti, pirmiausia ėmėmės priemonių, kad suvaldytume šią situaciją. Tai lėmė, kaip jie ir sako, kad sumažėjo gamybinės apimtys ir stovi įrengimai, negalima pasirūpinti žaliavomis. Esame valstybės įmonė ir žaliavomis turime rūpintis teisės aktų numatyta tvarka – viešaisiais pirkimais“, – sako G.Žandaravičius.
Anot jo, anksčiau „Mūsų amatai“ nebuvo perkančioji organizacija, tačiau po nusiskundimų rinkoje ji buvo pripažinta kaip perkančioji, o filialų vadovai „yra pirkimų organizatoriai iniciatoriai, jie nesugebėjo pateikti pirkimų paraiškų“.
Apie ateitį: „Įvairūs variantai svarstomi“
G.Žandaravičius patikina, kad pagrindinė „Mūsų amatų“ funkcija – socializacija, įdarbinimas, o KD yra „įpareigotas imtis tam tikrų priemonių, kad rastų variantų, peržiūrėtų įmonės veiklą, ir kad įmonės veikla būtų ne nuostolinga, ir turėtų galimybes plėtoti veiklas ir įdarbinti kuo daugiau nuteistųjų“.
„Įvairūs variantai dabar yra svarstomi, galbūt truputį keisime pačią įmonės strategiją, nes vis tiek tai yra nuteistųjų socializacija. Dabar jau ieškom kontaktų su verslo struktūromis. Jau dabar pas mus yra kelios verslo įmonės, kur kaliniai yra įdarbinti ir gamina tam tikrą produkciją. Tai mes norime šitai plėsti, sudaryti tam tikras sąlygas verslui pataisos įstaigose“, – aiškina G.Žandaravičius.
Anot jo, šiuo metu įmonėje įdarbinta apie 1300 kalinių ir tai yra panašus skaičius, kiek dirbo ankstesnius trejus metus. Įdarbintų kalinių skaičius per dešimtmetį išaugęs 400 pozicijų. Su verslu būtų pasirašomos tokios bendradarbiavimo sutartys, kad įmonės parūpintų įrenginius, užsakymus, o „Mūsų amatų“ įdarbinti nuteistieji jais dirbtų.
Jis atmeta ir kaltinimus, kad perkeliant gamybinį cechą iš Lukiškių keliami nerealūs uždaviniai.
„Lukiškės, žinote, yra uždaromos ir nuteistieji yra perkeliami į kitas pataisos įstaigas. Ten yra ir gamybinis cechas, kad nesustotų ir gamyba, mes tą gamybinį cechą perkeliame. Jis vykdomas pagal planą ir man Lukiškių cecho meistrai yra garantavę, kad per birželio mėnesį jį iškels ir nemato jokių problemų. Tas, kas skundžiasi, nežinau, kodėl įžvelgia problemas perkėlime“, – sako vadovas ir pažymi, kad tiek reikiami ištekliai, tiek ir patalpos yra parūpintos.
Pripažįsta, kad situacija sudėtinga
G.Žandaravičius patikina, kad ir darbuotojai įmonėje nėra persekiojami.
„Po patikrinimo rasta įvairių teisės aktų pažeidimų, aš privalau gauti jų pasiaiškinimus, kodėl vienaip ar kitaip galimai padaryti pažeidimai, kad jie paaiškintų. Nes jie yra susipažinę su viešųjų pirkimų taisyklėmis pasirašytinai, kad jie yra ir pirkimų iniciatoriai ir organizatoriai. Aš tik esu paprašęs jų pasiaiškinimų – jie gal tai įvertino kaip persekiojimą. Bet yra procedūros, kur aš turiu korupcijos prevencijos išvadas ir aš turiu imtis tam tikrų veiksmų, čia nematau tikrai, kad būtų persekiojimo, tokia yra darbinė procedūra“, – sako G.Žandaravičius ir patikina, kad dialogas vyksta.
Jis tvirtina, kad su darbuotojais kalbasi.
„Ne vieną sykį kalbėta, kad aš nepasirašysiu ant tokių viešųjų pirkimų, kaip kad anksčiau, kai buvo perkama be paraiškų ar iš vienos firmos, ar pirkimas buvo netinkamas. Čia pagrindinis nesusišnekėjimas. Jie yra gamybininkai ir jiems reikia gaminti, galbūt tai ne jų kaltė. Bet įmonės veiklą reikia vykdyti vadovaujantis teisės aktais. „Mūsų amatai“ nuvažiavo, skolų ir įsipareigojimų – 1,7 mln. eurų, tai žinote, reikia imtis priemonių“, – kalba G.Žandaravičius.
Anot jo, pirkimus reikėjo pradėti jau prieš metus ar net seniau, kad žaliavų būtų šiandien: „Tai aš puikiai suprantu jų nepasitenkinimą, bet mes dabar pirkimus esam paleidę ir su laiku bus tos žaliavos.“
Jis tikina, kad „Mūsų amatų“ problemos žinomos ir Vyriausybėje, ieškoma būdų, „kaip vidiniais resursais vienaip ar kitaip „Mūsų amatus“ stabilizuoti ir pradėti kilti, nes dabar situacija yra ganėtinai sudėtinga“.
„Nėra dar finansinių ataskaitų, neturiu galutinio audito, ir dėl žmogiškųjų išteklių stokos, ir finansiniai, ir žmogiškieji, ištekliai – sudėtinga situacija, pripažįstu“, – kalba laikinasis vadovas.
Jis pripažįsta ir tai, kad įmonės sutartys su užsakovais nutraukinėjamos, kadangi dalis jų yra nuostolingos.
„Ypač mes dar norime ir kontrolę įvesti, nes tokios nebuvo žaliavų tiekimui. Įvedus kontrolę, teisingiau pasakius, sugriežtinus kontrolę, susitvarkius viešuosius pirkimus, tikiuosi, kad „Mūsų amatai“ toliau funkcionuos, gal kitokiu statusu“, – sako G.Žandaravičius.
Anot jo, šiuo metu patvirtintas planas pakeisti VĮ formą į viešąją įstaigą.
„Suprantu, kad darbuotojai nerimauja, bet dėl įmonės veiklos jie iš dalies turi ir sau kaltę prisiimti dėl to, kad nesugebėjo viešųjų pirkimų atlikti. Jie, aišku, motyvuoja, kad jie dirbo kaip neperkančioji organizacija – ne viena administracija čia jau buvo. Galbūt būta nesusišnekėjimo. Aš suprantu, susidariusi tokia situacija, jie iš dalies teisūs, bet turi ir sau kaltės prisiimti. Nemanau, kad gresia kažkokiomis tarnybinėmis nuobaudomis, šnekamės su jais“, – komentuoja G.Žandaravičius.
Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, šiuo metu bendrovė tepaskelbusi vieną viešąjį pirkimą įsigyti biokurui.
Nesutinka su vadovu: tas pats tęsiasi jau ilgiau nei metus
T.Bliujus nesutinka su laikinojo įmonės vadovo teiginiais.
„Jau dabar jie pripažįsta, kad yra problemos, bet jie nieko nedaro. Tas dalykas jau tęsiasi kiek laiko? Tuoj bus metai ir visą laiką tik kalbos: taip, problema finansai, taip, problema yra viešieji pirkimai, tuo metu žmonių skaičius mažėja, specialistų nebando išlaikyti. Nebėra ir kam tų viešųjų pirkimų organizuoti, sąlygoms parengti“, – sako T.Bliujus.
Anot jo, nėra elementariausių susirinkimų, kur darbuotojams būtų paaiškina, kokie planai: „Jie net ragelio nekelia ir mus ignoruoja visiškai.“
„Vadovas turėtų atvažiuoti pas savo pavaldinius, dėti planą ant stalo, kaip situaciją gerinti. Bet dabar kažkas už durų pasvarstoma ir nieko nedaroma. Darbuotojai nėra informuoti, kaip bus toliau, jei bus siekiama įmonę išsaugoti – kokiu būdu? Ar mums jau rašyti prašymus ir išeiti iš darbo, palikti šitą įmonę? Darbuotojai gi mato, kad situacija blogėja“, – skėsčiojo rankomis T.Bliujus.
D.Vilytė: problema ne viešuosiuose pirkimuose
Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Diana Vilytė paaiškino, kad „Mūsų amatai“ perkančiąja organizacija tapo po 2015 m., o iki tol įmonė nevykdė procedūrų pagal Viešųjų pirkimų įstatymą.
„Mes pasikvietėme vadovybę ir pasakėme, kad reikia susitvarkyti. Dar tuo metu buvo kitas teisingumo ministras ir dar tų reorganizacijų intensyviai nevykdė“, – aiškina D.Vilytė.
Anot jos, „Mūsų amatai“ pagal įstatymą atitinka visus perkančiosios organizacijos bruožus, todėl viešieji pirkimai jai privalomi.
„Reikia susitvarkyti su vadyba, kiek tai įmanoma, (...) reikia pasidaryti normalų verslo planą, analizę, kaip veikia, kelerių metų prognozes. Galima pasižiūrėti, kokiu pavidalu kalinių integracijos klausimą sprendžia kitos valstybės, visos turi savo modelius. (…) Jiems pirkimai, aišku, yra nepatogu, nes konkuruoti rinkoje tampa sudėtingiau. Bet pagal savo veiklą, valdymą, jie yra perkančioji organizacija“, – aiškina D.Vilytė.
Ji įsitikinusi, kad ne dėl viešųjų pirkimų problemos kilo – pirkimus vykdo ir kitos valstybės įmonės. Anot jos, reikėtų politinio sprendimo, galbūt įmonės veikla turėtų būti kitaip organizuojama, nesiekiant pelno.
