Centrinis bankas pareiškė, jog „prireikus panaudos visas pinigų politikos ir likvidumo valdymo priemones, kad išlaikytų kainų stabilumą ir palaikytų finansinį stabilumą“.
Bankui paskelbus šį pranešimą, liros kursas pirmadienį kiek atsitiesė ir pakilo 2 proc. iki 5,64 liros už JAV dolerį.
Rinkoms praėjusią savaitę audringai sureagavus į žinią apie netikėtą centrinio banko užsienio valiutos atsargų sumažėjimą, bankas penktadienį neribotam laikui sustabdė savaitės trukmės atpirkimo sandorių aukcionus.
Analitikai šį sprendimą pavadino pinigų politikos „griežtinimu pro galines duris“.
Siekdamas išsklaidyti investuotojų nuogąstavimus, centrinio banko valdytojas Muratas Cetinkaya pirmadienį pareiškė, jog pagrindinis banko politikos siekis yra „išlaikyti ir stiprinti rezervus“, pranešė naujienų agentūra „Anadolu“.
Agentūrai duotame interviu M.Cetinkaya pažymėjo, kad atsargų svyravimai „nėra neįprasti“.
Tuo tarpu rinkose sklando kalbos, kad atsargų sumažėjimą galėjo lemti banko pastangos dirbtinai palaikyti nacionalinės valiutos kursą.
Bankų reguliavimo ir priežiūros agentūra (BDDK) bei Kapitalo rinkų taryba (SPK) šeštadienį pranešė pradėjusios tyrimą dėl „JP Morgan“ ataskaitos, kurioje Jungtinių Valstijų investicinio banko analitikai, regis, rekomendavo investuojant atsižvelgti į tai, kad liros kursas smuks.
BDDK šeštadienį paskelbė du pranešimus, kuriuose pažymėjo gavęs skundų dėl „klaidinančių ir manipuliacinių“ „JP Morgan“ ir kitų neįvardytų bankų rekomendacijų.
Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sekmadienį pareiškė, jog Turkija „imsis griežtų priemonių prieš bankus, kurie vykdo tokias manipuliacijas“ prieš kovo 31 dieną įvyksiančius savivaldos rinkimus.
„JP Morgan“ atstovai Turkijoje į prašymą pateikti komentarų kol kas neatsakė.
Tuo tarpu M.Cetinkaya naujienų agentūrai „Anadolu“ taip pat pareiškė, jog centrinis bankas savo pinigų politiką formuoja remdamasis įsipareigojimu kuo greičiau sumažinti infliaciją, kad ši nesiektų 10 procentų.
Infliacija Turkijoje vasarį smuko žemiau 20 proc. ribos, nusileidusi iki 19,67 procento.
Tuo tarpu 2018 metų spalį, kai Jungtinių Valstijų ir Turkijos ginčas sukrėtė Turkijos valiutą, infliacija perkopė 25 proc., pasiekusi 15-os metų aukštumas.
Nors liros kursui nuo rugpjūčio mėnesio pavyko gerokai atsitiesti, pastarosiomis savaitėmis nacionalinė valiuta vėl nusilpo ir jos kursas laikosi gerokai aukščiau penkių lirų už JAV dolerį kartelės.
