„Apranga“ sugeba pasinaudoti mažmeninės prekybos atsigavimu. Šios bendrovės rezultatai veikiausiai yra vieni labiausiai džiuginusių investuotojus pastaraisiais ketvirčiais Baltijos šalių biržose. Bendrovė praėjusį ketvirtį dirbo pelningai šeštą ketvirtį iš eilės. Bendrasis pelningumas antrąjį ketvirtį siekė net 49,3 proc.
Kol kas „Apranga“ akivaizdžiai sugeba pasinaudoti mažmeninės prekybos Baltijos valstybėse atsigavimu ir konkurentų silpnumu. Praėjusį ketvirtį įmonei pavyko pasiekti dviženklį pardavimo pajamų augimą – panašu, kad jai pavyks tą padaryti ir trečiajį ketvirtį. Bendrovė po truputį plečia parduotuvių tinklą Baltijos valstybėse.
„Klaipėdos nafta“ taip pat pademonstravo solidų pelningumą. Analitikų teigimu, „Klaipėdos nafta“ per pastaruosius metus tapo viena skaidriausių ir geriausiai dirbančių Lietuvos listinguojamų bendrovių. Įmonė per paskutinį ketvirtį gavo nemažai pajamų iš nepagrindinės veiklos (naftos produktų likučių tvarkymo bei valymo įrenginiuose surinktų tamsiųjų naftos produktų pardavimo).
Nors tai yra neperiodinės pajamos, tačiau akivaizdu, kad įmonė stengiasi surinkti kuo daugiau pajamų ir atitinkamai sukaupti didesnę grynųjų pinigų sumą sąskaitose. Tie pinigai kaupiami suskystintų gamtinių dujų terminalo statybai, bet ne dividendams išmokėti. Todėl smulkiesiems investuotojams iš to naudos didelės ir nėra, nes tenkinami ne jų, o visuomeniniai interesai. Liepos ir rugpjūčio mėn. naftos produktų krovos rezultatai teberodo, kad ir trečiąjį ketvirtį galima laukti gana stipraus pelno iš šios bendrovės.
Stringa statybos
„Panevėžio statybos trestas“ pademonstravo labai silpnus rezultatus. Konsoliduotos pajamos praėjusį ketvirtį sudarė 58,5 mln. Lt ir buvo vos 0,3 proc. didesnės nei prieš metus. Ankstesniais ketvirčiais bendrovės pajamų pokytis būdavo didesnis nei Lietuvos statybos bendrovių pajamų pokytis (jis antrąjį ketvirtį sudarė 16,8 proc.), tačiau antrąjį ketvirtį atsitiko priešingai.
Beveik trečdalis pajamų buvo gauta iš pardavimų Rusijos Federacijoje, nors dar pernai pajamos iš ten atliktų darbų sudarė vos 5 proc. Tokie rezultatai patvirtina gandus, kad metų pradžioje bendrovė neturėjo daug darbų Lietuvoje ir tik gauti darbai Klaipėdos kogeneracinėje elektrinėje bei „Akmenės cemente“ leido bendrovei pasididinti užsakymo portfelį.
Be to, bendrovė susidūrė su bendra statybų sektoriui tendencija – įmonės statybos darbai, kurie buvo pasirašyti 2009 m., dėl pasikeitusių sąlygų tapo nuostolingi. Greičiausiai antrasis pusmetis bendrovei bus sėkmingesnis, nors negalima pamiršti, kad dabartiniai turimi bendrovės statybų darbai iš privataus sektoriaus paprastai nėra ypač pelningi. Bendrovė išliko su didele grynųjų pinigų suma sąskaitose, o padidėję gauti išankstiniai apmokėjimai rodo, kad bendrovės pajamos trečiąjį ketvirtį augs.
Mažins laivyną
Bendrovės „Limarko laivininkystės kompanija“ rezultatai dar kartą nesugebėjo nudžiuginti investuotojų. Įmonės pajamos 2011 m. antrąjį ketvirtį buvo mažesnės 27,6 proc. Patirtas 1,3 mln. Lt grynasis nuostolis.
Akivaizdu, kad besitęsiančios neigiamos tendencijos pervežimų laivais rinkoje slegia ir šią bendrovę. Be to, bendrovė antrąjį ketvirtį pervežė 3,7 proc. mažiau krovinių nei prieš metus. Smarkiai krito šaldytų produktų pervežimų apimtys.
Žinoma, reikėtų atsižvelgti į tai, kad per pirmąjį pusmetį atlikti penki planiniai remontai, o dėl to nebuvo gauta nemažai pajamų. Negautos pajamos lėmė tai, kad patirtas bendrasis nuostolis buvo daugiau nei tris kartus didesnis nei prieš metus.
Teigiama tik tai, kad bendrovė toliau mažino administracines išlaidas. Beje, per antrąjį ketvirtį bendrovė pardavė dar vieną motorlaivį ir liko su 13 laivų. „Limarko laivininkystės kompanijos“ atstovai jau jau pranešė, kad per artimiausią pusmetį greičiausiai bus parduoti dar keli laivai ir bendrovė liks su 10–12 laivų.