Anot specialistų, jų kūrimasis yra alternatyva emigracijai arba gyvenimui iš socialinių pašalpų.
„Įmonių steigimas – tai savęs gelbėjimo būdas. Gerai apmokamų darbo vietų nedaugėja. Be to, matomos sėkmės istorijos ir jos skatina imtis savo verslo. Lietuviai alkani, nori dirbti ir uždirbti. Gerai, kad tai alternatyva emigracijai“, – sakė Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas ir bendrovės „Talismanas tau“ savininkas Artūras Mackevičius.
Kita priežastis, lėmusi juridinių asmenų registracijos bumą, – nuo šių metų pradžios verslo liudijimus įsigiję žmonės nebegali teikti paslaugų įmonėms, todėl jiems teko keisti veiklos statusą.
„Jei pažiūrėtume į istoriją, tai paskutinis įmonių steigimo bumas buvo fiksuotas po Rusijos krizės. Dabar viskas vyksta panašiai. Žmonės, kurie planavo pradėti verslą ir delsė, pagerėjus lūkesčiams ryžosi imtis naujos veiklos, nes prasidėjo ekonomikos pakilimas“, – sakė viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ generalinis direktorius Paulius Lukauskas.
Jis svarsto, kad įtakos turėjo turistų srautai, jie paskatino imtis veiklos kurortinių vietų gyventojus.
„Verslios Lietuvos“ duomenimis, pernai Lietuvoje buvo įsteigta beveik 10,4 tūkst. įmonių, arba 13 proc. daugiau nei 2010 metais.
