Seimo Biudžeto ir finansų komitete atliekant tyrimą trečiadienį apklaustas Finansų ministerijos Finansų politikos departamento vyresnysis patarėjas Ričardas Kasperavičius, kuris, anot komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno, „matė krizės pradžią ir pabaigą“.
R.Kasperavičius krizės priešaušryje Finansų ministerijoje dirbo Makroekonomikos skyriaus vedėju, o įvairias pareigas ministerijoje jis ėjo nuo pat 1998-ųjų.
Valdininkas paliudijo, kad finansų ministrą dar 2007 m. spalį raštu įspėjo – laukia, optimistiškiausiu vertinimu, 7,5 proc. ekonomikos nuosmukis, o pesimistinis scenarijus siekė dviženklius skaičius ir grįžimą į 2000 m. lygmenį.
R.Kasperavičius komitete paaiškino, kad 2007 m. rekomendavo užsitikrinti programas su Tarptautiniu valiutos fondu, ir skolinimąsi, kuomet jis buvo pigus – jau buvo akivaizdu, kad kils krizė Latvijoje, ir tam siūlyta ruoštis.
„Buvo pasekmių scenarijai dėl perkaitimo. Pagal pesimistinį vertinimą BVP krenta iki 2000 m. lygio, apie 40 proc. BVP. Pagal optimistinį nėra konkretaus skaičiaus“, – teigė R.Kasperavičius.
Jis aiškina, kad įspėjimai dėl artėjančios krizės buvo teikiami ir 2006 m. spalį, ir anksčiau, bet tarnybiniam naudojimui skirtos pažymos viešai nebuvo žinomos – jos buvo tik ministerijos viduje.
2007 m. rugsėjį R.Kasperavičius parengė pažymą, kurioje nurodyta, kad dėl stiprėjančio likvidumo trūkumo kils pavojus, ir teks rasti iki 4 mlrd. litų mokestinių pajamų. Jis siūlė skolintis, kol pinigų kaina dar buvo nedidelė, tačiau tai nebuvo padaryta.
Prognozuota krizės tikimybė – 90 proc.
„Dėl galimos krizės – ten sudėliotos recesijos tikimybės. Kad recesija prasideda 2008 m. II ketv – 10 proc. tikimybė, kad 2008 IV ketvirtį – 20 proc., o kad 2009 metais – 90 proc. Su 90 proc. tikimybe manau, kad buvo akivaizdus ryškus ženklas, kad reikia ruoštis“, – trūkčiojo pečiais R.Kasperavičius.
Jis dėsto, kad 2007 m. tereikėjo skolintis apie 1 proc. BVP, o vėliau šis poreikis išaugo dešimteriopai.
„Buvo galima pasinaudojant šita pažyma pasiskolinti rezervui – gauti pigų finansavimą visam laikotarpiui. Man mįslė, kodėl tas nebuvo įvykdyta, ir tada nebūtų reikėję skolintis iš TVF“, – liudijo Finansų ministerijos atstovas.
Jis tikino, kad pažyma, be ministro, buvo žinoma ir viceministrams bei biudžeto formuotojams. Pažyma pateikta 2007 m. spalio 16 d.
„Rugpjūčio mėn. buvo raštas Iždo departamentui, vidinis raštas tarp departamentų, dėl skolinimosi poreikio suformavimo“, – tikino R.Kasperavičius.
Jis kelis kartus patikino, kad tuomet suprognozuotas 7,5 proc. BVP nuosmukis buvo grįstas „rožinėmis prielaidomis“.
„Nėra metodikos, leidžiančios suprognozuoti krizės trajektoriją, nes tai yra sprogimas, sprogimo suprognozuoti negalima“, – teigė R.Kasperavičius ir tikino, kad priešakyje laukusi krizė pranoko jo pasirengimą.
Viešai nepranešė, nes labai jautru
S.Jakeliūnas piktinosi, kodėl tokia pažyma nebuvo parodyta Seime, nepateikta viešai.
„Aš apie tai negalvojau, bet tai yra jautri informacija. Ir ekonomikoje yra save išpildančios pranašystės. Jei ta informacija būtų nutekėjusi, ji galėjo būti tuo gaiduku, kuris paleidžia parakinį užtaisą“, – dėstė R.Kasperavičius.
Jis aiškina, kad tokia pažyma kirtosi su bankų ir nepriklausomų ekonomistų, netgi Europos Komisijos prognozėmis. Taip pat ir politinės nuotaikos buvo visai kitokios. Jau krizės išvakarėse tuometiniam finansų ministrui R.Šadžiui atėjus į Seimą ir užsiminus, kad tvirtinant biudžetą, norint užtikrinti makroekonominį stabilumą, reikalingas 4 proc. BVP perteklius, Seime stojo tyla, teigė R.Kasperavičius.
R.Kasperavičius aiškino, kad pažymų teikimas yra nuolatinis procesas – tokias užduotis teikia visi ministrai, tačiau ką jie daro su gautomis išvadomis – tai jų sprendimai.
R.Kasperavičius apgailestavo, kad ir politikų, ir valdininkų nuomonę veikė viešos prognozės, kurios dažnai buvo rožinės – tiek bankų ekonomistai prognozavo tolesnį augimą, tiek ir EK vertino pernelyg optimistiškai.
„Politikai būdavo tarp dviejų ugnių. (…) Politikai neturėjo kitos alternatyvos, kai dainuoja nepriklausomų choras – kaip jis (ministras – 15min) gali ateiti į Seimą ir tikėtis paramos iš Seimo narių, kai nepriklausomi šventieji sako, kad jokių problemų nėra“, – teisino ministrą R.Kasperavičius.
Gelbėjimosi priemonių buvo nedaug
Seimo narių klausiamas, ar nuo 2004 m. buvo vykdoma prociklinė politika, kuri pernelyg kaitino ekonomiką, R.Kasperavičius teisino tuometinę vyriausybę. Anot jo, buvo planuojamos tokios priemonės, kaip NT mokestis, reikalavimai bankams, kad ekonomika būtų vėsinama. Tačiau galiausiai nedaug priemonių realiai buvo įgyvendinama.
„Siūlymai taisyti situaciją buvo nuo pat 2004 m. gruodžio. Ūkio ciklą veikia ne vien valdžios sektoriaus postūmiai, bet ir ES lėšos, bei komercinių bankų išduodamos paskolos. Tai pats pirmasis žingsnis taisyti, kaip ir pažymoj mano pažymėta, tuometinio finansų ministro Algirdo Butkevičiaus programa“, – vardijo R.Kasperavičius.
Jis aiškina, kad buvo siekiama suvaldyti kainas ir atitikti Mastrichto kriterijus, kad būtų įsivestas euras.
„Akivaizdu, kad NT burbulai ir prevencijos veikia ūkio ciklą. Viena iš priemonių buvo įstojimas į euro zoną, jį irgi A.Butkevičius buvo išsikėlęs. Jei būtume euro zonoje, tai skolinimosi sąlygos būtų visiškai kitokios dėl valiutų rizikos nebuvimo, ir ECB būtų įsipareigojęs finansiškai remti euro zonos šalies finansines problemas“, – dar vieną prarastą galimybę sušvelninti krizę įvardijo R.Kasperavičius.
NT mokestis įvestas taip ir nebuvo, prie to, anot R.Kasperavičiaus, prisidėjo ir bankų analitikai, kurie argumentavo prieš tokius mokesčius. Tačiau buvo mažinamos lengvatos paskolų ėmėjams – už antrą būstą jie GPM lengvata nebegalėjo pasinaudoti.
„Reikia vertinti planus ir rezultatus atskirai. Nes vienas dalykas yra suplanuoti, o kitas – įgyvendinti ir pasiekti. Su tuo, ko Vyriausybė siekė, galima daryti išvadą, kad buvo vykdoma anticiklinė politika, o tai, ką pavyko pasiekti – tai matome, kad 2005 buvo antiinfliacinė, 2006 m. neutrali, 2007 galbūt neutrali, o 2008 m. yra prociklinė ir labiausiai paveikusi 2008 m. skolinimąsi politika“, – vardijo R.Kasperavičius.
Tačiau Seimo nariai abejojo net ir planais, kadangi tarp jų buvo įrašytas visuomenės informavimas – niekas neprisiminė, kad prieš krizę būtų įspėti apie laukiančius neramumus.
Svarbus liudininkas
„Tais laikais, pradedant nuo 2004-ųjų ar 2005 metų, jis buvo ir dabar yra atsakingas už makroekonominę analizę, už biudžeto atitikimą tam tikriems standartams, rodikliams, rizikų vertinimą“, – BNS naujienų agentūrai teigė S.Jakeliūnas.
Jis taip pat tikino girdėjęs, kad R.Kasperavičius iš anksto buvo parengęs pažymą dėl ekonominių grėsmių, į kurią reaguojama nebuvo.
Biudžeto ir finansų komitetą Seimas pavasarį įpareigojo ištirti, kaip ankstesnės vyriausybės tvarkė šalies finansus nuo 2005 metų. Komitetas vertina dešiniųjų ir kairiųjų politinių jėgų, buvusių valdžioje nuo 2005 metų, veiklą valdant šalies finansus, tačiau ne kartą jau buvo išsakyta kritika, kad tyrimas selektyvus, politinis, o patiems tyrėjams trūksta kompetencijos.
Tyrimą planuojama baigti iki 2019 metų balandžio 15 dieną.
