2019 06 26 /09:03

Krizės tyrėjai patvirtino šimtą S.Jakeliūno puslapių: bankai kalti, Lietuvos bankas neprižiūrėjo

Stasio Jakeliūno vadovaujami krizės priežasčių tyrėjai iš esmės pritarė tyrimo konstatuojamajai daliai ir išvadų projektui, kur pripažįstama bankų atsakomybė dėl kilusios krizės. Į Europos Parlamentą išvažiuojantis S.Jakeliūnas patikino, kad komitetas galės pats apsispręsti, ką su parengta medžiaga daryti toliau.
Stasys Jakeliūnas
Stasys Jakeliūnas / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Biudžeto ir finansų komitete už tyrimo projektą balsavo 6 parlamentarai, vienas susilaikė.

S.Jakeliūnas pripažino, kad „netikėtos aplinkybės, rinkėjų sprendimai nulėmė, kad reikia šiek tiek paskubėti“.

„Bankai sukėlė krizę, o Lietuvos bankas jų neprižiūrėjo. Švedijos Finansų inspekcija taip pat atsakinga dėl to, ir tai gana aiškiai suformuluota. Siūlymas dėl VILIBOR yra eiti teisiniu keliu“, – taip apibendrino didelės apimties tyrimą S.Jakeliūnas.

Jis pridūrė, kad reikia išmokti politines pamokas dėl prieš krizę priimtų sprendimų.

„Šitie tekstai dabar bus perduoti redagavimui, ir galėsit apsispręsti, kaip su jais elgtis“, – sako S.Jakeliūnas.

Tiesa, kai kurie komisijos nariai išsakė ir kritikos – tyrimas ilgas, sudėtingas, ir netinka tokia forma jį pateikti politikams, be to, trūksta rekomendacijų, išvadų formuluotės nekonkrečios.

Komiteto nariui Vytautui Kamblevičiui tyrimas atrodo disertacijos lygio. „Sakyčiau, labai jūs švelniai, kultūringai, viską padarėt“, – sakė jis. Politikas dar siūlė diskutuoti dėl tarpbankinių palūkanų VILIBOR.

Seimo narys Kęstutis Glaveckas įsitikinęs, kad analizė neatsako į klausimą, ar būsto paskolos buvo išduodamos sąmoningai pažeidžiant vartotojų interesus.

„Kadangi pats važiuoji į EP, tai puikiai žinai, kad svarbus klausimas yra dėl būsto paskolų ar kitų paskolų, ar tai buvo sąmoninga padaryta klaida ar netyčinė. Jei tai sąmoningai – keliamas teisinis procesas“, – vertino K.Glaveckas.

Taip pat, anot jo, svarbu konstatuoti atsakomybes ir jis paminėjo Vilijos Blinkevičiūtės priimtus sprendimus prieš krizę didinant pensijas: „Dėl to ta duobė, į kurią mes kritome, buvo 2–3 proc. punktais gilesnė ir rezervų neturėjome.“

„Dabar mes pasakom nu nu nu, ir du du du“, – vaizdžiai kalbėjo K.Glaveckas.

S.Jakeliūnas paaiškino, kad krizės priežasčių tyrimo metu nustatyta, kad vietiniai Lietuvos bankai priklausė nuo „motininių“ bankų Švedijoje, o šie – priklausė nuo finansavimo tarptautinėse rinkose. Jis pripažino, kad tik dėl VILIBOR „fiksuota ir konstatuota, kad galimai yra pažeistas konkretus įstatymo straipsnis“.

„Aš asmeniškai nematau pagrindo teisiniams procesams, išskyrus dėl VILIBOR“, – tikino S.Jakeliūnas ir pridūrė, kad bankų priežiūros prasme matyti, kad būta ir manipuliacijų, ir tendencingų sprendimų.

„Iš elementarių finansų prasmės, žiūrint valdysenos prasme, nusižengimai yra labai esminiai. Bet ar buvo kompetencijos institucijose tuo metu pakankamai – atrodo, kad ne“, – vertina S.Jakeliūnas.

Seimo narė Rasa Budbergytė teigė, kad tik S.Jakeliūnas, „kaip idėjinis parlamentinio tyrimo lyderis, būtų galėjęs iki rudens suformuoti iš tiesų gražų kūrinį, kuris atitiktų ne mokslinio traktato standartus“.

Dabar, anot jos, tyrime pateikiama aukšto ekonominio lygio analizė, „bet valstybės valdymas yra kitas dalykas“.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Rasa Budbergytė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Rasa Budbergytė

„Mes turime išsigryninti tokius dalykus ir rasti atsakymus, ir iš tiesų ne fantazijų srityse tokiuose laukuose padirbėti, o turėti labai aiškius vertinimus ir trumpas drūtas rekomendacijas“, – kalbėjo R.Budbergytė. Ji siūlė išvadas sutrumpinti nuo 100 iki 50 puslapių, atmetant tą informaciją, kuri neatsako į tyrimo pradžioje užduotus klausimus.

Taip pat ji pasigedo aiškaus atsakymo, ar Švedijos bankai suvaidino lemiamą vaidmenį sukeliant ar gilinant krizę Lietuvoje.

R.Budbergytė pasigedo rekomendacijų prie kiekvienos išvados.

S.Jakeliūnas kelis kartus pakartojo pats nebematąs daugiau galimybių tyrime padaryti ką nors daugiau, todėl, pritarus esamiems projektams, komisija tyrimą gali redaguoti ir pabaigti be jo.

Dalį krizės tyrimo išvadų S.Jakeliūnas yra pristatęs ir anksčiau, jis Lietuvos banką kaltino ginant siaurus institucinius ir stambiųjų bankų, o ne Lietuvos ir gyventojų interesus. Seimui buvo pateikta rezoliucija, kuria išsakomas nepasitikėjimas LB valdybos pirmininku Vitu Vasiliausku, tačiau jai patvirtinti pritrūko balsų.

Krizės tyrėjai nustatė, kad Vyriausybė 2009–2012 metais pasiskolino apie 12,4 mlrd. eurų, iš kurių apie 11,1 mlrd. eurų buvo pasiskolinta finansų rinkose.

Komitetas jau yra įvertinęs, kad finansinė Lietuvos disciplina, iki tol buvusi pakankama, pradėjo blogėti 2007 metais, o 2008 metais biudžetas buvo priimtas pažeidžiant fiskalinės drausmės reikalavimus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų