Kroatija 2013 metais įstojo į Europos Sąjungą, bet yra tarp penkių bloko narių, dar neprisijungusių prie kelionių zonos, sukurtos Liuksemburgo Šengeno mieste 1985 metais pasirašytu susitarimu.
Šengeno erdvei, kur atsisakyta patikrinimų prie sienų, priklauso kitos 22 ES šalys narės, taip pat Islandija, Šveicarija ir Norvegija.
Tačiau kai kurios narės kartais pasinaudoja savo teise sustabdyti dalyvavimą ir atnaujina atvykstančių keliautojų patikrinimus, kad galėtų atremti tokias grėsmes kaip terorizmas.
Kroatija, naujausia ES narė, siekia prisijungti prie Šengeno erdvės, kad piliečiai galėtų lengviau keliauti, bet dabartinės narės norėjo įsitikinti, kad šalis atitinka standartus kalbant apie dalijimąsi policijos informacija ir išorinių sienų apsaugą.
Po susitikimo paskelbtame pareiškime sakoma, kad Kroatija įvykdė visas būtinas sąlygas tapti Šengeno erdvės nare, bet sprendimas dėl jos narystės turi būti priimtas vėliau.
Ketvirtadienio ministrų susitikimui Briuselyje pirmininkavo Slovėnijos vidaus reikalų ministras Alešas Hojsas. Vėliau jis paskelbė apie savo šalies pietinės kaimynės proveržį.
„Manau, kad tai tinkamas momentas... pasveikinti Kroatiją ir padėkoti visiems, prisidėjusiems prie šio svarbaus pasiekimo“, – sakė jis.
„Tačiau tai tik pirmasis žingsnis Kroatijai prisijungiant prie Šengeno erdvės. Tikrai manau, kad netrukus bus žengti ir kiti žingsniai“, – nurodė A.Hojsas.
„Tai bus ypač naudinga Slovėnijos ir Kroatijos piliečiams, nes sienos tarp mūsų nebeliks“, – pridūrė jis.
