Anot pranešimo, krovos nuosmukį lėmė geopolitinės situacijos pokyčiai, pirmiausia dėl sankcijų, nukreiptų prieš Rusiją. Tuo tarpuu daugelyje krovinių segmentų pastebimas apimčių augimas, o uostai ir toliau ieško bei randa naujų sprendimų verslo plėtrai.
Birių krovinių krova sumenko 17,7 proc. iki 21,062 mln. tonų. Grūdų ir jų produktų krovos apimtys augo 14 proc. iki 7,125 mln. tonų, tuo tarpu akmens anglies – sunyko 56 proc. iki 3,706 mln. tonų, medienos drožlių – didėjo 0,7 proc. iki 1,932 mln. tonų.
Generalinių krovinių srautai aptirpo 6 proc. iki 13,06 mln. tonų, krovinių konteineriuose daugėjus 7,4 proc. iki 5,123 mln. tonų, medienos krovinių – mažėjus 15,6 proc. iki 4,003 mln. tonų, „ro-ro“ krovinių – 12,4 proc. iki 3,402 mln. tonų.
Skystų krovinių perpilta 47,2 proc. mažiau – 4,532 mln. tonų, iš jų 4,078 mln. tonų sudarė naftos produktai, kurių krova smuko 48,4 procento.
Rygos uosto krovinių apyvarta sumenko 20,1 proc. iki 18,794 mln. tonų, Ventspilio – 29,3 proc. iki 10,418 mln. tonų, Liepojos – 4,9 proc. iki 7,232 mln. tonų.
Septynių mažųjų šalies uostų bendra krova pernai buvo 0,3 proc. solidesnė nei užpernai – 2,21 mln. tonų.
2022 metais visi Latvijos uostai krovinių pritraukė 15,2 proc. daugiau nei 2021-aisiais.
