Trečiadienį Vyriausybė posėdyje patvirtino pakeistą detalųjį pramoninio parko Kruonio HAE teritorijoje vystymo planą – leistinas 15 metrų pastatų aukštis padidintas iki 35 metrų. Tai sudaro sąlygas būsimiems investuotojams geriau išnaudoti teritoriją.
Dar metų pradžioje rinkoje buvo spekuliacijų, kad šis siūlymas orientuotas į konkretų investuotoją.
Tą užtikrintai teigia ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Vidas Urbonavičius.
„Aš nežinau, ar galiu kalbėti, nes parko iniciatoriai, kurie su manimi dalijosi informacija, visada pabrėžia, kad tai labai konfidencialu, kad tai labai jautri informacija. Čia toks dalykas, kurį jie patys turėtų atskleisti. Jie iš mūsų komiteto prašė tam tikrų dalykų, kad miestas padėtų sutvarkyti būtinas komunikacijas. Aš kaip suprantu, jie kažkokį pasiūlymų paketą formuoja“, – aiškino V.Urbonavičius ir patikino, kad bijo pakenkti šiam procesui.
Anot jo, tarp Lietuvos miestų vyksta konkurencija dėl investicijų pritraukimo ir Kaunas „šiuo klausimu labai aktyviai dirba“.
„Tikrai yra kompanija, šitą patvirtinti galiu, kuri tuo domisi (investicijomis pramoniniame parke Kruonyje – red.). Bet nei pavadinimo, nei konkrečių dalykų, tiek dėl komunikacijų apimties, tiek dėl kitko – nenorėčiau atskleisti. Jie pabrėžia, kad tai yra gana konfidencialu, veikiame didelėje konkurencinėje aplinkoje ir tie dalykai gali padėti kitiems miestams, kurie dėl to konkuruoja“, – sako konservatorius.
15min priminus, kad per dešimtmetį kalbėta ir apie „Google“ ar „Amazon“ atėjimą į Kruonį, jis patikino, kad kalbama ne apie šias bendroves.
„Kalbos apie šių kompanijų atėjimą visą laiką buvo netoli tiesos, tos įvardytos kompanijos tikrai buvo ir lankėsi. Bet nežinau, ar tai buvo šiaip kažkokia žvalgyba, ar tie procesai tęsis, dabar pasakyti sudėtinga. Šiuo atveju kalbame apie truputį mažesnę pasaulinę kompaniją pagal apyvartą“, – sako V.Urbonavičius.
Jis aiškina, kad Vilniui tai aktualu, nes didelės pasaulinės bendrovės atėjimas paskui save patrauktų ir kitas investicijas į Lietuvą, taip, kaip „Barclays“ atėjimas pritraukė kitus paslaugų centrus.
„Investuok Lietuvoje“: nėra jokios konkrečios bendrovės
Tačiau „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas tikina, kad nėra jokios konkrečios bendrovės, o Kruonyje esantis parkas ruošiamas ateities investicijoms pagal įmonių reikalavimus.
„Ne, nėra konkrečios bendrovės. Tik bendraudami su technologijų kompanijomis užsienyje surenkame informaciją, kaip vystosi duomenų centrų rinka. Stengdamiesi sukurti geresnį pasiūlymą iškart adaptuojame Kruonio industrinį parką, kad jis atitiktų tuos reikalavimus. Tai šiuo atveju aukštingumas buvo labai aiški indikacija iš kelių stambių įmonių, kurios visiškai naujus duomenų centrus stato aukštus – remiantis tuo šis projektas buvo inicijuotas“, – aiškina M.Katinas.
Jis tikino, kad 99 proc. atvejų žinotų apie visus investuotojus, ir abejojo, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys galėtų ką nors žinoti daugiau.
Ūkio ministerijos pranešime teužsimenama, kad siekiama, jog pramoniniame parke Kruonio HAE būtų steigiamos stambių aukštųjų technologijų įmonės, įgyvendinami aukštos pridėtinės vertės gamybiniai ir tiriamojo pobūdžio investiciniai energetikos projektai. O detaliojo plano pakeitimas buvo inicijuotas po konsultacijų su duomenų centrų bendrovių atstovais ir stebint pastarųjų metų duomenų centrų vystymo technologines tendencijas.
„Lietuvos energijos gamyba“, kuriai priklauso Kruonio pramoninio parko teritorija, neturi jokių žinių apie galimą investuotoją, patikino bendrovės Komunikacijos skyriaus vadovas Valentas Neviera. Jis aiškino, jog gali būti, kad „Investuok Lietuvoje“ bendrovei informacijos neatskleidžia dėl griežtų konfidencialumo reikalavimų.
15min pakalbinti rinkos dalyviai apskritai abejojo, ar kokia didesnė technologijų kompanija svarstytų ateiti į Kruonį. Vienas iš jų, IT ekspertas Marius Pareščius, vertino, kad nors Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė elektrą gamina naktį, kai ši yra pigesnė, vis tik galingumai duomenų centrams statyti ten esą per maži.
„Reikia ten išspręsti daug techninių klausimų. Valstybei reikėtų nemažai investuoti, o tos investicijos vėliau grįžtų mokesčių pavidalu“, – mano M.Pareščius.
Tačiau jei ten kurtųsi kad ir mažesni duomenų centrai, aplink save jie kurtų visą verslo ekosistemą.
„Tai sukurtų naujus verslus aplink save, atneštų naudą valstybei per kitur“, – mano jis.
Per dešimtmetį Kruonis „sulieknėjo“
„Investuok Lietuvoje“ vadovas vis dėlto patikina, kad Kruonis pastaraisiais metais tapo gerokai patrauklesnis, nei buvo anksčiau, o ypač situacija pagerėjo pastaruosius ketverius metus.
„Lietuvos sujungimas su pasaulio duomenų ekosistema labai pagerėjo, lyginant su tais laikais, kai Kruoniu domėjosi Google“. Jei tuomet turėjome vieną ar pusantros alternatyvos, dabar vadinamųjų šviesolaidinių greitkelių į užsienio rinkas turime daug, o tai vienas iš esminių parametrų vertinant šalį. O kitas – tai mūsų energetinė pažanga. Jei pažiūrėtume elektros kainą, kuri buvo, tai šiuo metu ji dėl įvairių posūkių, taip pat ir dėl „Nord Pool“ rinkos įtakos Lietuvai, yra labai pagerėjusi“, – sako M.Katinas.
Tačiau jis sutinka, kad elektros kainomis Lietuva vis dar nusileidžia Skandinavijos šalims.
„Mūsų vertinimu šiuo metu mes vis dar nesame pirmajame trejetuke. Skandinavijos šalys turi geresnį elektros kainos vertės pasiūlymą, bet tas atotrūkius labai mažytis. Ir galbūt mūsų statybos, projektavimo bei žmogiškųjų išteklių mažesni kaštai sugebėtų atsverti tą skirtumą“, – sako M.Katinas.
Jis patikina, kad Lietuva „nežvejoja šulinyje“ ir žuvies gali atsirasti.
„Paskutinės analizės patvirtina, kad pasaulyje duomenų centrų rinka yra tik augimo kreivės apačioje ir per ateinančius keliasdešimt metų Europoje atsiras keliasdešimt labai stambių duomenų centrų. Tai vyks natūraliai dėl skaitmenizacijos globalioje ekonomikoje. Ir matydami sėkmingą Skandinavijos augimą, mes vis dar tikimės, kad pavyks įšokti į tą traukinį. Potencialo yra, tiek iš rinkos augimo, tiek ir Lietuvos vertės pasiūlymo“, – sako M.Katinas.
Nesėkmingi „kibimai“
Dar iki 2009 m. krizės „Google“ atstovai lankėsi Kruonyje, kadangi Lietuva tuo metu buvo potencialių investavimo vietų sąraše. Tačiau bendrovės atsisakė tokių planų po to, kai tuometė Kauno apskrities valdžia rėžė, kad tokios investicijos jai nereikalingos, rašė „Verslo žinios“.
Vėliau buvo pranešta, kad viena sėkmingiausių pasaulyje internetinių parduotuvių „Amazon“ savo duomenų centrą gali steigti Kruonyje, dėl to buvo sutarti vizitai. Tačiau ir šios derybos vėliau užgeso.
„Amazon“ pasirinko Stokholmą. Jie pasiūlė neįtikėtiną kainos pasiūlymą, tačiau reikėtų panagrinėti giliau“, – sako M.Katinas.
Kruonio pramoninio parko teritorija apima kiek daugiau nei 75 ha plotą. Šis parkas anksčiau buvo pristatomas ir kaip potenciali vietovė „Tesla Gigafactory“ projektui.
