Teismas nusprendė, jog įstatymas neprieštarauja Konstitucijos nuostatai, kad atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę turi būti teisingas, nes jis sudaro galimybę teisingai atlyginti visus su tuo susijusius nuostolius.
„Teismas konstatavo, kad tokiu teisiniu reguliavimu laikytasi konstitucinio teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principo suponuojamų reikalavimų, paisyta reikalavimo išlaikyti pusiausvyrą tarp visuomenės ir asmens, kuriam priklausantys statiniai kartu su žemės sklypu paimami visuomenės poreikiams, interesų“, – trečiadienį išplatintame pranešime teigė KT.
Teismuose bylinėjęsis žmogus prašė KT konstatuoti, kad Žemės įstatymas turi numatyti teisę į neturtinę žalą už paimtą būstą.
Pasak KT, valstybė paimdama gyventojų žemę turi individualiai nustatyti atlygį už paimtą turtą atsižvelgiant ne tik į lygiaverčio turto vertę, bet ir į išskirtinę jo reikšmę savininkui, tačiau įstatymai negali sudaryti prielaidų piktnaudžiauti teise į atlyginimą.
„Pagal Konstituciją, negali būti nustatytas toks atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę teisinis reguliavimas, kuriuo būtų sudarytos prielaidos visuomenės poreikiams paimamos nuosavybės savininkui piktnaudžiauti savo teise gauti atlyginimą, be kita ko, reikalauti atlyginti dėl visuomenės poreikiams paimamo turto patiriamus neturtinio pobūdžio praradimus visais atvejais, o ne tik tada, kai jų atsirado dėl išskirtinės paimamo turto reikšmės jo savininkui“, – teigė KT.
„Tik taip būtų užtikrinamas konstitucinio teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principo suponuojamų reikalavimų laikymasis, paisoma reikalavimo išlaikyti pusiausvyrą tarp viešojo ir privataus asmens, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, interesų“, – konstatavo teismas.
Į KT besikreipęs asmuo teigė, kad valstybei perėmus vienintelį jo turėtą būstą, kuriame jis kartu su šeima ilgai gyveno, jam nebuvo priskaičiuota ir atlyginta neturtinė žala. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai šios žalos jam nepriteisė motyvuodami, kad nenustatyta institucijų neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu, o Aukščiausiasis Teismas kasacinio skundo nepriėmė.
Pasak skundą KT pateikusio asmens, reikalavimas atlyginti neturtinę žalą teismų atmestas būtent dėl to, kad Žemės įstatyme nenustatyta valstybės prievolė ją atlyginti, kai kartu su sklypu paimamas ir žmogaus būstas.
Teismo teigimu, Žemės įstatymas sudaro prielaidas už visuomenės poreikiams paimamą sklypą ir statinius kiekvienu atveju priimti individualų sprendimą dėl teisingo atlyginimo, įskaitant pagal tokio turto rinkos vertę apskaičiuotą atlygį bei jo savininko patirtus nuostolius, taip pat ir neturtinio pobūdžio praradimus, atsiradusius dėl išskirtinės visuomenės poreikiams paimamų statinių reikšmės jų savininkui.
KT taip pat pabrėžė, kad remiantis įstatymu, esant nesutarimams tarp valstybės ir paimamo sklypo savininko dėl pasiūlyto atlyginimo, patirtus nuostolius ir teisingą atlygį turėjo nustatyti kiti teismai, spręsdami ginčą iš esmės.
