Amerikiečių ekonomistai Paulas Milgromas ir Robertas Wilsonas pirmadienį pelnė 2020-ųjų vadinamąją Nobelio ekonomikos premiją už indėlį komercinių aukcionų srityje.
Jiedu buvo apdovanoti „už aukciono teorijos patobulinimus ir naujų aukciono formatų išradimus“.
Amerikiečių tyrimų svarbą atskleidžia faktas, kad šios inovacijos ne tik pritaikytos praktikoje skirstant ribotus šalies išteklius, bet ir atnešė naudos aukciono dalyviams abiejose barikadų pusėse ir mokesčių mokėtojams.
Sukūrė naujas aukciono formas
Per savo karjerą P.Milgromas ir R.Wilsonas tyrinėjo, kaip veikia aukcionai, ir sukūrė naujas aukcionų formas prekėms ir paslaugoms, kurias sunku parduoti tradiciniu būdu – pavyzdžiui, radijo ryšiui ar žaliavoms.
Pavyzdžiui, 1994 metais JAV valdžios institucijos, pasinaudodamos ekonomistų sukurtu formatu, pirmą kartą pardavė radijo dažnį. Tai padėjo užtikrinti, kad mokesčių mokėtojai gautų naudos iš valstybei priklausančių radijo dažnių, taip pat turinčių didelę vertę ir mobiliojo ryšio operatoriams, pardavimo.
Ilgą laiką radijo dažniai buvo skirstomas tarsi „grožio konkursuose“, kuriuose operatoriai nurodydavo, kodėl būtent jie turėtų juos gauti.
Nobelio ekonomikos premijos skyrimą JAV ekonomistams įvertino ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, pabrėžęs, kad aukcionus galima pritaikyti labai plačiai.
„Aukcionai daug kam asocijuojasi su meno dirbinių ar kitų retų daiktų pardavimais per daug pinigų turintiems. Tačiau jie dažnai naudojami siekiant maksimizuoti visuomenės ar valstybės gaunamą naudą, pavyzdžiui, parduodant tokius objektus, kaip radijo dažniai ar teisės išgauti žaliavas“, – feisbuke rašė N.Mačiulis.
Tyrinėjo aukciono dalyvių elgesį
P.Milgromas ir R.Wilsonas aukcionus tyrinėjo įvairiais kampais, tad atkreipė dėmesį, kad aukcionuose parduodami objektai gali turėti vienodą vertę visiems konkurso dalyviams (pvz., nafta) arba kiekvienam dalyviui skirtingas vertes, kaip meno objektai.
Pasak prizų komiteto, ponas Wilsonas „pirmasis sukūrė rėmus“ bendrosios vertės objektų (pavyzdžiui, nafta) aukcionams. Savo darbe jis paaiškino, kad aukciono dalyviai linkę pasiūlyti žemesnę kainą, nei mano, kad objektas ar paslauga yra verta. Taip yra dėl to, kad aukciono dalyviai bijo smarkiai permokėti – vengia taip vadinamojo „nugalėtojo prakeiksmo“.
O P.Milgromas gilinosi į aukcionuose parduodamų objektų bendrąją ir asmeninę vertę. Pavyzdžiui, pirkdamas namą pirkėjas įvertina ir tai, kiek pats galėtų mokėti, ir kokia gali būti namo vertė rinkoje. Ekonomistas priėjo išvados, kad asmeninė vertė labai smarkiai gali svyruoti priklausomai nuo pirkėjo.
Pasidalins milijoną dolerių
Nugalėtojus pirmadienį Stokholme paskelbė Švedijos karališkosios mokslų akademijos generalinis sekretorius Goranas Hanssonas.
Apdovanojimas paskirtas daugybės pasaulio šalių ekonomikoms dėl koronaviruso pandemijos poveikio patiriant didžiausią nuosmukį nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
Ekonomikos premijos paskyrimas amerikiečių ekonomistams vainikavo savaitę trukusias Nobelio premijų paskyrimo ceremonijas ir formaliai vadinamas „Švedijos centrinio banko ekonomikos mokslų premija Alfredui Nobeliui atminti“. Šis apdovanojimas nuo 1969 metų buvo įteiktas 51 kartą ir dabar daugelio yra laikomas viena iš Nobelio premijų.
P.Milgromas ir R.Wilsonas pasidalins apie 1,1 milijoną dolerių.