mūsų įgyvendinami projektai turi būti maksimaliai naudingi savivaldybių ekonomikai, verslui, žmonėms – sudaryti sąlygas didinti užimtumą, kurti naujas darbo vietas, skatinti tolygią regionų plėtrą
„Regionų plėtrai skirta pusantro karto daugiau šios programos investicijų negu per praėjusį finansinį laikotarpį. Iš viso – daugiau kaip vienas milijardas eurų. Per šį finansinį laikotarpį gauta Europos Sąjungos parama greičiausiai bus paskutinė tokia dosni išmoka Lietuvai. Mūsų ekonomika auga – artėjame prie 75 procentų BVP vienam gyventojui rodiklio, ir finansinės paramos srautas labai sumažės. Todėl mūsų įgyvendinami projektai turi būti maksimaliai naudingi savivaldybių ekonomikai, verslui, žmonėms – sudaryti sąlygas didinti užimtumą, kurti naujas darbo vietas, skatinti tolygią regionų plėtrą“, - teigė Ministras Pirmininkas.
Praėjusiu laikotarpiu investicijos buvo koncentruojamos į regionų viešąją infrastruktūrą – miesto viešųjų erdvių tvarkymą, apleistų teritorijų regeneravimą. „Deja, nesulaukėme reikšmingesnių pokyčių mažinant regionų socialinę atskirtį. Naujo 2014–2020 metų finansinio laikotarpio prioritetas yra integruotas teritorijų vystymas. Tai – kompleksinės investicijos pagal individualią regionų padėtį, kai įdėmiai įsiklausoma į bendruomenių poreikius ir skatinamos jų iniciatyvos teikti projektus“, - sako Vyriausybės vadovas.
Savivaldybės turi suprasti, kad būtina atgaivinti pramonės įmonių veiklą tuose miestuose, kuriuose išlikusi nenaudojama infrastruktūra, sudaryti smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros sąlygas
Iš miestų, turinčių nuo 6 iki 100 tūkst. gyventojų, yra išskirtos 23 tikslinės teritorijos, tarp jų yra Kupiškis ir Biržai. Būtent investicijos į tikslines teritorijas yra esamos nacionalinės regionų plėtros politikos prioritetas. Rokiškis, 2007–2013 m. laikotarpiu buvęs pripažintas problemine teritorija, taip pat galės pasinaudoti parama, kaip pereinamojo laikotarpio tikslinė teritorija.
„Savivaldybės turi suprasti, kad būtina atgaivinti pramonės įmonių veiklą tuose miestuose, kuriuose išlikusi nenaudojama infrastruktūra, sudaryti smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros sąlygas. Taip pat reikia padidinti ūkinės veiklos įvairovę toliau nuo didmiesčių nutolusiuose miestuose, jų patrauklumą investicijoms ir darbo vietų kūrimui. Investicinių planų turinčios įmonės galės pretenduoti į Europos Sąjungos paramą“, - teigia premjeras A.Butkevičius.
Paklaustas, iš kokių klaidų turime pasimokyti, Vyriausybės vadovas sako, kad turime gerai apgalvoti, kur norime investuoti lėšas.
„Ko labiausiai reikia ekonomikos gaivinimui, kokia bus ekonominė ir socialinė grąža. Praėjusiu laikotarpiu Kupiškis gavo daugiau kaip 23 mln. eurų, Biržai – 26,6 mln. eurų, o Rokiškis – 27,7 mln. eurų. Nedidelėms savivaldybėms tai labai didelės lėšos. Todėl savivaldybės turi įvertinti, kokią naudą atnešė šios investicijos ir, ką privalome padaryti – kokius projektus parengti, kad būtų sukurtos ne atskiros gerovės „salos“ , o visos savivaldybės ir regiono gerovė, kad atlikti darbai teiktų ilgalaikę naudą“, - sakė premjeras.
Anot premjero, savivaldybės gali pasinaudoti ir kitomis finansinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, pasienio savivaldybės gali pretenduoti į Bendradarbiavimo tarp sienų programos paramą. Beje, tokių projektų finansavimo procedūros gerokai paprastesnės. Žemos kvalifikacijos darbuotojų ir ilgalaikio nedarbo problemas padeda spręsti Užimtumo programa. Būtent ilgalaikį nedarbo stažą turintys žmonės minėtuose regionuose sudaro didžiąją bedarbių dalį.
„Anksčiau aštuoniuose regionuose rengti panašūs sutikimai buvo abipusiai naudingi – išgirstos racionalios idėjos rado atgarsį Vyriausybės ar ministerijų sprendimuose.
