Šiuo metu permainų krečiamoje Vyriausybėje pradedamos derybos dėl kitų metų svarbiausio finansinio dokumento – biudžeto.
Sovietmetį menantys tamsūs Finansų ministerijos koridoriai atrodo tinkami filmuoti „Černobylį“. 15min žurnalistus pasitikęs V.Šapoka juokauja, kad visame pasaulyje už finansus atsakingos ministerijos turi atrodyti kukliausiai – kad atėjusieji į derybas dėl finansavimo justų saiką.
– Ministre, kaip vertinate esamą situaciją?
– Kalbant apie bendrą ekonominę situaciją – pasaulio ekonomikos augimas, akivaizdu, kad lėtėja. Kaip mes ir prognozavome, tai yra natūralu, nes ekonomikos raida vyksta cikliškai.
Pasaulio ekonomikos augimas lėtėja sparčiau, nei anksčiau prognozavo visos tarptautinės organizacijos, jos tą pripažįsta. Žinoma, kad tai nuo mūsų pačių nepriklauso, bet nuo mūsų priklauso tai, kaip mes reaguosime į tą besikeičiančią situaciją.
Derybas laimi ne tas, kas tiesiog bandys daugiausiai išsiderėti ar išprašyti, o kuris parodys didžiausią savo darbo efektyvumą.
Turime iš anksto ir tinkamai pasiruošti lėtesniam augimui, su 2020 m. biudžetu turime elgtis ir apdairiai, ir išmintingai, ir jeigu naudotume analogiją – turime nesustoti, bet tikrai pristabdyti ir važiuoti ekonominiu režimu.
– Kokie bus jūsų prioritetai dėliojant kitų metų išlaidas?
– Kalbant apie pagrindinius prioritetus, manau, turime padaryti viską tam, kad valstybės ištekliai būtų panaudojami efektyviau, besąlygiškai laikytis fiskalinės drausmės. Būtina spartinti sveikatos ir švietimo reformų įgyvendinimą, ir skirti prioritetą tikrojo skurdo mažinimui. Skurdui apibrėžimų yra labai daug, bet turime tikrai koncentruotis į tą sritį, kad užtikrintume, kad žmonės turėtų ir ką pavalgyti, ir patenkinti minimalius poreikius. Manau, kad tikrai svarbiausias dalykas pasirūpinti silpniausiais, kuomet ekonomikos augimas pradeda lėtėti.
– Sakote spartinti sveikatos ir švietimo reformas – ar čia progresas nepakankamas?
– Kalbant apie kitas sritis, tai ir biudžeto derybų kontekste, derybas laimi ne tas, kas tiesiog bandys daugiausiai išsiderėti ar išprašyti, o kuris parodys didžiausią savo darbo efektyvumą. Manau, kad tai turi būti esminė sąlyga.
Kalbant apie skirtingas sritis, tai kiekvienam ministrui jau ir pernai esu pasakęs, ir viešai pasakęs, kad nuo jų reformų įgyvendinimo efektyvumo labai daug kas priklauso. Nes ekonomikos augimas lėtėja. Tai turime visas jėgas sutelkti tam, kad valstybės ištekliai būtų valdomi efektyviai. Ir tas reformų procesas negali tęstis be galo, jas būtina spartinti.
– Jūs ne per seniausiai pristatėte stabilumo programą su prognozėmis. Ar tos prognozės dar prastėja?
– Čia būtų jau spėliojimas. Kalbant apie tarptautines organizacijas, matome, jog nė viena iš tarptautinių organizacijų, ar tai būtų Pasaulio bankas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), Tarptautinis valiutos fondas ar Europos Komisija (EK) – nė viena netrykšta optimizmu dėl neapibrėžtos situacijos.
Aš turiu omenyje augantį protekcionizmą, rimtų prekybos karų galimybę, vis dar neaiški situacija dėl „Brexit“. Visi šitie veiksniai lemia didėjantį neapibrėžtumą. Tad tikimybė, kad artimiausiu metu tarptautinės organizacijos pagerintų pasaulio ekonominės raidos scenarijų, manau, kad tokia tikimybė yra minimali.
– Sakoma, kad prognozės pačios save išpildo. Kokia žinutė būtų Lietuvos žmonėms, verslui – kokiais lūkesčiais turėtume vadovautis artimiausiu metu?
– Mes kalbame apie ekonomikos augimo lėtėjimą, bet vis dėlto ekonomikos augimą, kuris bus dvigubai didesnis nei euro zonos, kaip matome šiuo metu. Tai lėtėjimui visuomet reikia pasiruošti iš anksto.
Bet svarbu išvengti, net ir politikams, bereikalingų gąsdinimų. Nes, kaip teisingai sakote, tą ligą galima ir įsikalbėti. Aš manau, kad visi turi prisiminti, jog ekonomika vystosi cikliškai, ir mūsų ekonomikos augimo pikas šiame cikle yra praeityje. Ir tiesiog elgtis apdairiai, realistiškai vertinti situaciją.
– Sakote, reikia laikyti besąlygiškos iždo drausmės. Koks yra tas drausmingumo tikslas? Ar turite kažkokias kategoriškas ribas, žemiau kurių nenusileisite formuojant biudžetą?
– Fiskalinės drausmės, apskritai, fiskalinės politikos kryptis artimiausiems metams – ji paremta būtent finansinio stabilumo programa, ir tikrai tai yra tas dokumentas, kurį reikia naudoti kaip pagrindą.
– Europos Komisija prognozuoja, kad kitąmet biudžeto perteklius išnyks, jūsų skaičiai šiek tiek optimistiškesni (0,2 proc. BVP biudžeto perteklius), Valstybės kontrolė taip pat pateikė savo pastabų. Kodėl skiriasi vertinimai?
– Visos tarptautinės organizacijos vertina taip pat ir mūsų prognozuojamus dydžius. EBPO situaciją vertina optimistiškiau, EK požiūris kone identiškas Finansų ministerijos matymui. Tai tikrai turime koncentruotis ir siekti, kad ir toliau formuotume perteklių, nes rezervų kaupimas tikrai yra vienas iš stabilumo pagrindų.
Ir aš manau, kad tai yra tas pagrindas ilgalaikiam tvariam augimui. Fiskalinė drausmė nėra savitikslis dalykas – tai yra tam, kad šalies raida būtų tvari.
– Derybos su ministerijomis dėl biudžeto prasideda, bet vertinant esamą politinę aplinką, netgi neaišku, su kuo teks derėtis. Ar bus lengva pasitvirtinti būsimą biudžetą?
– Biudžeto sudarymo procesas visuomet yra labai panašus. Visada norų yra žymiai daugiau, nei galimybių. Matyt, galimybės yra ribotos, o norai yra begaliniai.
Bet tikrai pasitikiu ministrais, kad derybose atsižvelgs tiek į ekonomikos augimo lėtėjimą, tiek į užduotis didinti efektyvumą savo srityse, tiek į strateginius valstybės tikslus – fiskalinės drausmės išlaikymą ir skurdo mažinimą.
– Pirmaisiais vadovavimo metais turėjote „Pokyčių krepšelį“, kuriame iš įvairių sričių sutaupyti pinigai buvo perskirstyti kitoms sritims. Ar turite tokį krepšelį ir šiemet, koks jis?
– Kaip ir praėjusiais metais, kiekvienos ministerijos sritis bus išnarpliota po kaulelį. Visos užduotys, kurios buvo neįgyvendintos, ten, kur lėšos yra naudojamos neefektyviai, ten, kur pažanga yra per lėta, į tai tikrai derybų metu bus atsižvelgta.
Pokyčių krepšelis, manau, tikrai yra labai pasiteisinęs įrankis, jis bus ir šiemet, ir tikrai orientuosimės ir į reformų tęstinumą, ir į tuos prioritetus, kuriuos minėjau. Pagrindinis šaltinis, mano požiūriu, daugelis ministerijų savo darbą gali atlikti efektyviau.
Manau, kad pokyčių krepšelis tikrai duos savo rezultatų ir lėšos bus nukreipiamos ten, kur jų labiausiai reikia.
– Gal įvardytumėte tuos asignavimų valdytojus ar išlaidas, kur reikėtų pasitempti labiausiai?
– Aš manau, kad sulaukime derybų pabaigos ir tada tikrai galima bus pasidalinti ta informacija detaliau, nes derybos dar tik prasideda. Kadangi derybos dar nėra prasidėjusios, tai ir tų skaičių aš kol kas neįvardysiu.
– O kokioms prioritetinėms sritims bus skiriamos lėšos?
– Reformų tęstinumas, aš manau, vienas iš svarbiausių dalykų, ir jas būtina spartinti. Ir čia tikrai yra erdvės didesniam efektyvumui tiek švietimo, tiek sveikatos sektoriuje ir atitinkamai turėsime derinti tiek finansavimo poreikį, tiek efektyvumo rezervus.
Vien tik pinigų skyrimas, be efektyvumo didinimo uždavinių, jis galėtų pridaryti daugiau žalos nei naudos.
Biudžeto sudarymo procesas visuomet yra labai panašus. Visada norų yra žymiai daugiau nei galimybių.
Tas procesas turi vykti, tarptautinė praktika rodo, kad sėkmingos reformos, būtent, ir švietimo, ir sveikatos srityse – tai ne tik papildomas finansavimas, bet ir efektyvumo didinimas.
Jei kalbėsime tik apie finansavimo didinimą, tai bus tiesiog netvaru. Ir dėl to aš labai akcentuoju, kad šias reformas yra ypatingai svarbu spartinti ir nekaišioti politikams vieni kitiems pagalių į ratus.
– Ar dabar, po mokesčių reformos, surenkamos biudžeto pajamos atitinka lūkesčius?
– Matome, kad mokesčių reforma nuo pat pradžių, nuo jos įsigaliojimo, tikrai duoda teigiamą rezultatą. Tiek šešėlio mažinimo prasme teigiamą rezultatą, tiek, aišku, ir gyventojų pajamų augimo prasme. Kalbant apie surinkimą, matome, kad su darbo santykiais susijusių mokesčių srityje surinkimo planus mes net viršijame, tai aš manau, kad padaryti žingsniai pasiteisino.
– PVM surinkimas atsilieka nuo plano, kodėl?
– Ten objektyvus veiksnys – dėl to, kad PVM permoka buvo didesnė nei prognozuota. Bet metams bėgant tie skaičiai įprastai išsilygina. Panaši situacija buvo ir praėjusiais metais.
Kuo reikėtų pasidžiaugti, kad viršijome pajamas būtent su darbo santykiais susijusiose srityse. Vienas iš tų šaltinių yra šešėlio traukimasis, ir tuo lietuviai turi didžiuotis. Šešėlis traukiasi.
– Kaip jūs bendrausite su politikais, kurie populistiškai galbūt norės padidinti išmokas ar atlyginimus prieš būsimus Seimo rinkimus? Kokia bus jūsų pozicija?
– Aš manau, kad pats efektyviausias būdas kalbėti faktais. Finansų ministerijos prognozės turbūt per pastarąjį dešimtmetį laikomos pačiomis tiksliausiomis visoje ES. Mūsų analitikų komanda tikrai ir patikimai, ir realistiškai vertina situaciją, ir pagal šiuo metu visą turimą informaciją prognozuoja tiksliausiai.
Jei kyla diskusijos prieš priimant sprendimą, tai aš viską padarysiu tam, kad būtų remiamasi ne nuojauta, ne svajonėmis, ne kažkokiais gandais, o patikima ir faktais pagrįsta informacija. Aš manau, kad tai yra mano kaip finansų ministro koziris.
– Bet tokie sprendimai dažnai priimami paskutinėmis naktimis, kuomet laiko analizėms nebelieka, kaip atmušite tokius nepasvertus argumentus, kaip vaiko pinigų didinimas iki 120 eurų ar panašiai?
– Emocinės diskusijos man netrukdo. Ar sprendimai priimami dieną, ar naktį, aš pasiruošęs įvairiems variantams. Kaip ir minėjau, mano koziris yra patikima informacija ir aiškių tikslų laikymasis.
– Dabar Lietuva gauna vadinamąsias ekonomikos potencialą viršijančias pajamas. Kaip Lietuva naudoja šias pajamas?
– Kuomet ekonomikos augimas viršija potencialų augimą, tai tos ekonomikos šilimo pajamos turi būti atidedamos į rezervus. Ir pirmąkart Lietuvos istorijoje mes turime keletą metų iš eilės, kuomet pajamos iš ekonomikos šilimo atidedamos į rezervus. Aš manau, kad ateičiai kartelė tikrai yra užkelta ir manau, tikiuosi, kad ateityje šitos taisyklės bus laikomasi.
Prieš dešimtmetį mes matėme, kas atsitinka, kuomet šitos taisyklės yra nesilaikoma. Tai kalbant apie mūsų ekonomikos temperatūrą, ji tikrai mažėja, tą pripažįsta visos tarptautinės organizacijos. Tą pripažino ir Valstybės kontrolė. Dėl tos krypties yra bendras visų sutarimas.
Tai dar kartą parodo, tam lėtesniam augimui mes turime ruoštis iš anksto.
– Andrius Kubilius prognozes Stabilumo programoje pavadino stagnacija, o finansų viceministrė Miglė Tuskienė – tvariu augimu. Iš tiesų tos prognozės nelabai įkvepiančios ir primena vidutinių pajamų spąstus, kurių taip bandyta išvengti. Kokie tie sprendimai, kas juos turi priimti, kad Lietuva augtų sparčiau?
– Tai yra tikrai svarbus aspektas. Kalbant apskritai apie šalies ekonomikos tolesnę raidą, didžiąja dalimi tai priklausys nuo to, kaip Lietuva pasinaudos ketvirtosios pramonės revoliucijos privalumais.
Turėkime omenyje dar ir jautrią mūsų geopolitinę situaciją – didelės pastangos turi būti sutelktos tam, kad pritrauktume investicijas į aukštųjų technologijų sritis. Fintech (finansinių technologijų – 15min) pavyzdys turi įkvėpti ir kitas ekosistemas.
Iš tikrųjų, per trumpą laiką tą mes galime padaryti ir turime orientuotis į tas ekosistemas, kurios gali teikti savo paslaugas ir produkciją globaliu mastu, manau, kad tai yra svarbiausias elementas. Kalbant apie investicijų pritraukimą, reikia prisiminti mūsų geopolitinę situaciją – mes turime dėti žymiai žymiai didesnes pastangas, nei kitos šalys, kurių geopolitinės rizikos yra mažesnės.
– Kas tuos sprendimus turi priimti?
– Turi būti aiškūs prioritetai. Jei visiems aišku, kad fintech yra prioritetas, tai visiems turi būti aišku ir tai, kad biotechnologijų sektorius Lietuvoje yra prioritetas, kad lazeriai yra prioritetas, apsispręsti, kad robotika yra mūsų prioritetas. Reikia ant vienos rankos pirštų turėti prioritetines ekosistemas ir sutelkti visas pajėgas tam, kad investicijos plauktų į šias sritis.
– Jei prognozės prastėja, ar neteks ieškoti sprendimų tam, kad į biudžetą tektų atsigriebti prarandamas pajamas? Gal ketinama atsisakyti neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) plėtimo kitąmet ar kitų lengvatų?
– NPD didinimas, visuotinai pripažįstama, yra viena iš efektyviausių priemonių kovojant su dirbančiųjų skurdu.
Kalbant apie bet kokius mokestinius pakeitimus, ar tai būtų efektyvus būdas pritraukti papildomų pajamų lėtėjančio augimo ekonomikoje, viskas priklausys nuo to, kaip efektyviai, sparčiai ir ryžtingai reformos bus daromos sveikatos ir švietimo srityje.
Ir aš labai tikiu, kad tą ministrai supranta, nes nuo šitų dviejų sričių reformų sėkmės tikrai priklauso, ar mes turėsime svarstymų apie lengvatų naikinimą, ar naujų mokesčių įvertinimo poreikį. Tai yra tos dvi sritys, nuo kurių labai daug kas priklauso.
– Vis pakalbama apie galimą NT mokesčio bazės plėtimą, automobilių taršos mokestį, bet niekieno rankos prie to vis neprisiliečia. Ar šiemet čia kas keisis?
– Aš tikrai esu įsitikinęs, kad diskusija dėl šių mokesčių vyks. Netrukus gausime kasmetinę EK rekomendaciją ir manau, kad šiemet nebus išimčių – EK pateiks rekomendacijas apie papildomų mokesčių įvedimą, mokesčių bazės plėtimą, kuris nestabdytų ir taip lėtėjančio augimo ekonomikoje.
– Teikėte siūlymų verslo liudijimus naikinti, ar čia jau viskas padaryta?
– Dėl verslo liudijimų diskusija dar nėra pasibaigusi. Finansų ministerija buvo parengusi pertvarką šioje srityje ir diskusija su smulkaus verslo bendruomene dar nėra pasibaigusi. Kaip keisis situacija dėl verslo liudijimų sąrašo peržiūros, dar per ankstyva būtų pasakyti. Manau, kad pokyčiai šioje srityje reikalingi.
– Statybų, automobilių remonto darbų verslo liudijimų jau tikrai nebelieka nuo liepos?
– Kol diskusija, peržiūra nėra pasibaigusi, kol nėra sutarimo dėl visko, tol sutarimo nėra visiškai. Aš manau, kad artimiausiu metu tą bus galima detaliau pakomentuoti.
– Kita tema – vežėjų dienpinigiai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ėmėsi jūsų darbo ir pateikė siūlymą koeficientą, nuo kurių dienpinigiai neapmokestinami, vežėjams padidinti nuo 1,3 iki 2 minimalių atlyginimų. Kaip jūs vertinate šią situaciją?
– Kalbant apie vežėjų rinką, čia iš tikrųjų reikia ieškoti subalansuoto varianto ir netinka požiūris „viskas arba nieko“. Pervežimai sudaro nemažą dalį mūsų BVP. Tai nėra aukštos pridėtinės vertės sritis, bet ir čia yra daug erdvės produktyvumo didinimui, produktyvumo didinimas šioje srityje gali turėti teigiamą poveikį ekonomikos raidai. Manau, kad turime ieškoti balanso tarp verslo plėtros ir socialinių garantijų didinimo.
– Neįvardijote, kas su finansais elgiasi neatsakingai. Tai gal įvardysite bent tuos, kurie tvarkosi geriausiai? Kas pasiekė geriausių rezultatų?
– Finansų ministerija (juokiasi). Manau, kad dar per anksti ir kažką peikti, ir kažką girti, nes derybos tik prasideda, ir kiekvienas ministras turės įrodyti, kaip efektyviai jis panaudojo lėšas, kaip naudoja ir kaip ketina panaudoti.
– Paskutinį kartą, kai girdėjau apie stagnaciją, buvo 2008-ieji ir žinome, kas po to atsitiko. Ministre, tai bus ar nebus krizė?
– Nesakau, kad ta krizė artėja. Ekonomikos augimas lėtėja, tam turime ruoštis. Ir situaciją vertinti nei pesimistiškai, nei optimistiškai, bet realistiškai.
–Ačiū už pokalbį.
