Kurorto vamzdžiai šildo tarpininkus

Vien tik pernai gyventojai šilumininkams liko skolingi du milijonus litų, o kurorte apsilankiusi prezidentė Dalia Grybauskaitė konstatavo, kad piniginės socialinės išmokos čia išaugo penkis kartus. Jų negaunantys šilumos vartotojai puola į neviltį, o meras tikina, kad tą, kuris pasakys receptą, kaip bent 1 ct atpiginti šilumą, pavaišins viskiu ar net užleis savo „krėslą“.

Gniuždančios sąskaitos

Šilumos kainai Druskininkuose yra jautrūs ne tik gyventojai, bet ir didžioji dalis verslo, kuris užsiima kurortui būdinga veikla – apgyvendinimu, maitinimu, sveikatinimo paslaugų ar vandens pramogų teikimu.

Pavyzdžiui, didžiausia miesto „Eglės“ sanatorija pernai sausį ir vasarį vien tik už šildymą turėjo pakloti daugiau kaip po 0,5 mln. Lt per mėnesį, o šių metų tais pačiais mėnesiais jos šildymo sąskaitos perkopė 600 000 Lt per mėnesį. Mažesnė už ją „SPA Vilnius Sana“ šalčiausią žiemos mėnesį šildymui šiemet atseikėjo beveik 200 000 Lt.

Šildymo sąskaitos verčia dejuoti ir gyventojus. Druskininkietis, turintis 46 kv. m butą rekordinį 2012 metų vasarį už šilumą buvo priverstas krapštyti 390 Lt, o už 64 kv. m butą – 520 Lt. Gyvenantis plačiau – 86 kv. m ploto bute – mokėjo daugiau nei 1 000 Lt.

2011 metais kompensacijas už būsto šildymą ir karštą vandenį gavo beveik trys tūkstančiai Druskininkų savivaldybės šeimų. Tai sudarė 3,6 mln. Lt. Nepaisant šios kelių milijonų paramos, gyventojų skolos už šildymą pernai siekė 2 mln. Lt.

Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Didžiausia miesto „Eglės“ sanatorija per mėnesį už šildymą moka daugiau nei 600 tūkst. litų.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) nurodo, kad gamtinių dujų kaina Druskininkuose nuo 2005 metų iki 2012 metų padidėjo net 3,6 karto, arba nuo 436,2 Lt/tūkst. Kub. m iki 1 580,6 Lt/ tūkst. kub. m. O Druskininkų savivaldybės tarybos narys Juozas Šarkus šių metų vasarį vietos laikraštyje savo publikacijoje „Prioritetas – pertvarkyti vietinį šilumos ūkį“, pažymėjo, kad „gamtinių dujų kaina Druskininkuose yra didesnė apie 150 Lt/1 000 kub. m negu visoje Lietuvoje“.

Kitaip tariant, kai kitos ūkiškai tvarkomos savivaldybės varžosi, kur šiluma kainuos pigiausiai, druskininkiečiai svajoja bent pasiekti Lietuvos šilumos kainų vidurkį.

Šių metų vasarį druskininkiečių nepasitenkinimas rekordinėmis šildymo kainomis išsiliejo į piketus prie savivaldybės ir „Druskininkų šilumos“. Tačiau jie nevirto masinėmis protesto eitynėmis, nes dalis gyventojų už šildymą gauna kompensacijas ir yra tuo labai patenkinti.

Vamzdžiai apkibę tarpininkais

Tai, kad pagal šilumos kainas Druskininkai jau ne vienus metus patenka į brangiausių Lietuvos miestų sąrašą, nėra atsitiktinumas. VKEKK nurodo, kad „Druskininkų miesto gamtinių dujų sistema yra visiškai autonominė – nesujungta su kitais Lietuvos teritorijoje esančiais dujotiekiais. O dėl sudėtingos dujų tiekimo schemos šio miesto vartotojams gamtinių dujų kaina yra didesnė nei kitiems Lietuvos vartotojams“.

Tokiai išvadai visiškai pritaria ir kiti energetikos specialistai. Jie tvirtina, kad Druskininkų šildymo kainų didysis pūlinys susiformavo dėl dviejų dalykų – tarpininkų ir brangiai UAB „Intergas“ pastatyto dujotiekio, kuris sujungė Baltarusiją ir Lietuvą. Būtent šios brangios statybos išlaidos dar daug metų bus įtraukiamos į vartotojams pateikiamas sąskaitas.

Ričardas Malinauskas tą, kuris pasakys receptą, kaip bent 1 ct atpiginti šilumą, pavaišins viskiu ar net užleis savo „krėslą“.

Šios grandinės pradžioje stovi UAB „Haupas“, kuri dujas importuoja į Druskininkų regioną. Ji jas perka iš „Gazprom“, tada transportuoja per Baltarusiją. Dėl to prie dujų importo kainos dar tenka pridėti transportavimo kainą Baltarusijos „Beltransgaz“ aukšto slėgio dujotiekiu, po to – „Grodnooblgaz“ skirstomaisiais vidutinio slėgio dujotiekiais, transportavimo kainą „Helios Gaz“ (viena iš „Intergas“ akcininkių) priklausančiu vidutinio slėgio dujotiekiu iki Lietuvos sienos ir galiausiai – taip pat jos vamzdžiais iki pačių Druskininkų. O šilumą Druskininkuose vartotojams tiekia UAB „Litesko“ filialas „Druskininkų šiluma“, kurios paslaugos taip pat kainuoja.

Mero dėdės veiksnys

Visas šis nuo Baltarusijos besidriekiantis dujų tiekimo Gordijaus mazgas susiformavo R.Malinausko laikais – dujos kurorte buvo paleistos jam tapus meru. Iki tol vienas gražiausių Lietuvos miestų šildėsi mazutu.

Druskininkų senbuviai pasakoja, kad iki „Litesko“ atėjimo „Druskininkų šilumos tinklai“ per metus sugebėdavo uždirbti apie 2 mln. Lt pelno. Tačiau prieš perimant įmonę „Litesko“, ji netikėtai buvo tapusi nuostolinga. Bet naujasis savininkas jau pirmaisiais veiklos metais uždirbo iki 1 mln. Lt. Vietiniai šilumininkai iki šiol jaučia kartėlį, kad jiems tada nepavyko įkalbėti neišnuomoti šilumos ūkio net 30-čiai metų, nes jie buvo suskaičiavę, kad paleidus dujas „Druskininkų šilumos tinklai“ po trejų metų patys sugebėtų tapti pelningais.

Bet meras R.Malinauskas tuo metu turbūt geriau žinojo, kas yra naudingiau miestui, juolab, kad ir savo artimiausioje aplinkoje turėjo glaudžiai su energetika susijusių žmonių. Pavyzdžiui, gamtinių dujų įmonė „Intergas“ Druskininkų istorijoje yra įdomi ne tik kaip tarpininkė, kuriai reikia uždirbti, bet ir tuo, kad kurį laiką vienai iš jos akcininkių UAB „Dolaurus“ vadovavo R.Malinausko dėdė iš mamos pusės Gintautas Miliauskas (nuo šių metų kovo „Intergas“ netiesiogiai kontroliuoja vienintelis akcininkas – Valerijus Stankevičius, – aut. past.).

Kai savaitraštis „15min“ Druskininkų mero paklausė, ar šis giminystės ryšys jam netrukdė spręsti šilumos ūkio reikalų, meras atsakė, kad jam šie faktai yra nežinomi.

Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Žiema ištuština druskininkiečių ir miesto sanatorijų bei viešbučių sąskaitas.

Pasak R.Malinausko, savivaldybei spręsti šilumos ūkio problemų netrukdo ir tai, kad jos taryboje nuo 2007 metų dirba „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ direktorius Remigijus Aleksandas Viniarskas.

„Jis nusišalina nuo visų klausimų. Be to, jam, kaip tarybos nariui, dėl reikalavimo geriau dirbti ir nuo manęs asmeniškai kliūna 10 kartų daugiau nei kuriam kitam nariui“, – interviu „15min“ telefonu tvirtino R.Malinauskas. Ir čia pat patikino, kad jeigu R.A.Viniarsko pasitraukimas iš savivaldybės tarybos šildymą atpigintų bent 1 ct, tai jis tai jau būtų padaręs vakar ar užvakar.

Tačiau Druskininkų šilumos vartotojai mano kitaip: būtent miesto savivaldybės taryba, meras ir administracija turi rūpintis alternatyvios energetikos plėtra bei tuo, kad šilumos tiekėjas būtų atskirtas nuo šilumos ūkio prižiūrėtojo, o „Druskininkų šilumos“ akcininkai vadovui R.A.Viniarskui formuluoja visiškai kitokią užduotį – siekti pelno. Todėl jo narystę miesto savivaldybės taryboje druskininkiečiai laiko skandalu.

Apie tai kalbama ir šių metų kovo 12 dienos rezoliucijoje „Svarstyti klausimą dėl Druskininkų savivaldybės šilumos ūkio nuomos bei šilumos ūkio modernizavimo ir renovavimo sutarčių su UAB „Litesko“ nutraukimo“; „Peržiūrėti Druskininkų šilumos ūkio pertvarkos strategiją, kviečiant nepriklausomus ekspertus. (...) Nepriiminėti vien tik UAB „Litesko“ paruoštų rekomendacijų ir sprendimų projektų“. Šis dokumentas, surašytas po Druskininkų bendruomenės 2012 metų vasario 14 ir kovo 3 dienos susitikimų dėl centralizuotai tiekiamos šilumos ūkio tvarkymo klausimų, buvo įteiktas VKEKK ir merui R.Malinauskui. Pastarasis rezoliucijos iniciatorius ir visų pasirašiusių veiklą savivaldybės jungtiniame komitetų posėdyje pavadino politine prostitucija. 

Pirmoji kregždė – 3 centai

„Druskininkuose kūrenant pačias brangiausias dujas, šiluma yra pigesnė nei kai kuriose kitose savivaldybėse, kurios už skolintus pinigus yra įsidiegusios biokuro katilines. Be to, mūsų mieste šilumos administravimas yra vienas pigiausių Lietuvoje. Kalbant apie gaunamas dujas, tai jų tiekimo grandinėje negalime atsikratyti tarpininkais, o ir kas būtų, jeigu neturėtumėme brangių dujų? Tada tektų kūrenti dar brangesniu kuru, kaip antai skalūno alyva“, – aiškina meras R.Malinauskas.

Jis skelbia gerąją naujieną, kad 2013 metų pabaigoje pusę reikiamos šilumos planuojama pasigaminti deginant biokurą. 5,82 mln. Lt biokuro katilo rekonstrukcijai „Litesko“ buvo skirta iš ES struktūrinių fondų, o visa investicija sieks 11,66 mln. Lt.

„Tikiuosi, kad ši alternatyva apie 3 ct/kWh atpigins šildymą, tačiau noriu pažymėti, kad tai yra šios dienos prognozės. Viskas priklauso nuo biokuro kainos, kuri irgi gali keistis, nes biokuras, deja, taip pat nepinga“, – įspėja R.Malinauskas.

Druskininkų savivaldybės tarybos narys J.Šarkus tarybos komitete jau kėlė klausimą, kodėl šiluma atpigs tik keliais centais, kai, pavyzdžiui, Radviliškio savivaldybėje, pradėjus veikti dviem naujiems biuro katilams po 5 MW, šilumos kaina sumažėjo apie 10 ct. Mat rekonstravus Druskininkų katilinę taip pat bus įrengtas 10 MW galios biokuru kūrenamas vandens šildymo katilas. Jam į tai buvo atsakyta, kad „Druskininkų šilumos“ atstovai turbūt suskaičiavo šilumos kainos mažėjimą su dideliu rezervu.

Druskininkiečiai tūžta, kad jie jau nuo 2007–2008 metų spaudė merą vietoj dalies gamtinių dujų pradėti naudoti pigesnį kurą ir, pasitelkę Varėnos pavyzdį, pateikia dėl to patirtų nuostolių skaičius. Varėnoje biokuro dalis bendrame kuro balanse sudaro 80,5 proc., o šilumos kaina yra 22,4 ct/kWh, o Druskininkai moka – 31,89 ct/kWh. Jeigu druskininkiečiai už šilumą būtų mokėję 9 ct/kWh mažiau, tai yra tiek, kiek dabar moka Varėna, tai visi Druskininkai vien 2010 metais būtų sutaupę daugiau nei 10 mln. Lt.

„Iš skolintų lėšų daromos investicijos į biokuro katilus ir visą infrastruktūrą gali tik pabranginti šilumą, bet neatpiginti. Todėl, kol nebuvo gauta ES parama, ši investicija buvo nedaroma“, – jokiems ne savo skaičiavimams nepasiduoda R.Malinauskas.

Druskininkų savivaldybės nuotr./Biokuro katilas

Kainų šuolis

Sąskaitos už šildymą