Susisiekimo ministerija esą sako lėšų kompensacijoms neturinti.
Per metus Kuršių nerijoje iškertama apie dešimt tūkstančių kubinių metrų medienos. Tačiau tik trečdalis jos parduodama vietos gyventojams. Mat pastarieji dažniau pageidauja beržinių malkų. Tokių per metus čia pagaminama vos šimtas kubų, praneša „Panorama“.
Dėl kelto išlaidų kubinį metrą medienos parko direkcija parduoda dvidešimčia litų pigiau, nei žemyno urėdijos. O neringiškiams medienos atsivežimas iš žemyno tiek pat pabrangsta, dėl to brangsta ir šildymas.
Didžioji dalis medienos per viešus aukcionus parduodama bendrovėms, tačiau Kuršių nerijos gamtosaugininkai pastebi, kad pirkėjų sulaukiama vos vieno kito. Juos atbaido miškavežio perkėlimo per Kuršių marias kaina – puspenkto šimto litų.
„Esame nelygiose konkurencijos sąlygose lyginant su kontinentinėmis miškų urėdijomis, kurios parduodamos medieną neturi tokių išlaidų dėl medienos pervežimo. Ir dėl to pas mus ir mažiau ateina kompanijų, kurios nori pirkti ir taip pat siūlo mažesnę kainą“, – skundžiasi Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorius Tomas Tukačiauskas.
Dėl kelto išlaidų kubinį metrą medienos parko direkcija parduoda dvidešimčia litų pigiau, nei žemyno urėdijos. O neringiškiams medienos atsivežimas iš žemyno tiek pat pabrangsta, dėl to brangsta ir šildymas.
„Automobiliai, vežantys skystą kurą, autocisternos arba automobiliai, kurie veža dujas, jie turi teisę keltis nemokamai. O jeigu vietos gyventojas vežasi kietą kurą, malkas, jie jau turi papildomai mokėti, o tai, manome, yra neteisybė, nėra lygių galimybių“, – sako T. Tukačiauskas.
Nerijos gamtosaugininkai baiminasi, kad kitąmet pradėjus retinti kalnapušes, medienos padaugės, o jos parduoti nebus kam. Dėl prarandamų už medieną pajamų, mažiau lėšų, pasak parko direkcijos, skiriama miškui atkurti ir prižiūrėti.
Su prašymu kompensuoti gyventojams ir bendrovėms miškavežio perkėlimo išlaidas, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, tačiau pastaroji esą atsakiusi neturinti tam lėšų.
