Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kvapų namus įkūrusios moterys: „Tai ne verslas, tai santykiai su žmonėmis ir edukacija“

Kvapų namų juos įkūrusios moterys – Laimė Kiškūnė, Rūta Daunoravičienė ir Renata Šimelienė verslu nevadina. Pasak jų, tai nebuvo pelningesnės ir geresnės srities rinkoje paieška ar ilgai rengtas verslo planas. Kvapų namų mintis gimė natūraliai. O svarbiausias to pospyris – siekis bendrauti su žmonėmis, dalintis su jais žiniomis ir kompetencija.
Kvapai
Kvapai / Kvapų namų nuotr.

Netradicinis verslas

Pasakodamos apie „Kvapų namų“ idėją ją realizavusios Laimė Kiškūnė, Rūta Daunoravičienė ir Renata Šimelienė pradeda nuo to, kad šios veiklos tradiciniu verslu vadinti nederėtų. „Paprastai žmogus sugalvoja kurti verslą, paieško įdomesnės ir pelningesnės srities rinkoje, pasiskolina pinigų iš banko, šeimos ar sudeda savo kapitalą, parašo verslo planą, rinkodaros projektą ir įkuria verslą. Mūsų verslas atsirado absoliučiai organiškai iš santykio su žmonėmis, žinių ir kompetencijos“, – tikina viena iš įkūrėjų.

Mūsų verslas atsirado absoliučiai organiškai iš santykio su žmonėmis, žinių ir kompetencijos.

„Kvapų namai yra mano skaityto seminaro apie kvapus ir natūralią kosmetiką tęsinys. Šiame seminare ir sutikau Rūtą Daunoravičienę bei Renatą Šimelienę. Iki šiol nenutolome nuo pirmųjų principų – natūralumas, kokybė, seniai pažįstami, laiko patikrinti žaliavų tiekėjai ir žinios, žinios, žinios – nuolatinis lavinimasis ir tobulėjimas. Norint taip veikti ilgą laiką, iš dalies net kaip tyrėjams, mokslininkams, reikia turėti didžiulį pomėgį, gyvai domėtis ta veiklos sritimi ir nebūti orientuotiems tik į verslą“, – tikino Laimė Kiškūnė.

Didžiausia investicija – žinios

Pasak „Kvapų namų“ įkūrėjų, svarbiausios investicijos, padėjusios judėti į priekį, buvo žinios, kompetencija ir kontaktai su geriausiais pasaulio gamintojais. „Rengtas seminaras buvo gera galimybė pasitikrinti rinkos poreikius. Lietuvos žmonės jau buvo pasirengę ekologiškai gyvensenai, juos domino natūralūs, kokybiški kvapai, kosmetika ir profesionalios žinios tiek kvapų, aromaterapijos, natūraliosios parfumerijos, tiek natūralios kosmetikos srityje“, – tuometes rinkos tendencijas komentavo L.Kiškūnė.

Kvapų namų nuotr./Laimė Kiškūnė
Kvapų namų nuotr./Laimė Kiškūnė

Kai visos trys po seminaro nusprendė tęsti veiklą ir įkurti įmonę, praktinių darbų ėmėsi ne tik jos, bet ir artimieji. „Jiems taip patiko idėja, kad iki šiol mūsų vyrai, vaikai tebėra įsitraukę į „Kvapų namų“ veiklą. Dizaineris Dalius Simanavičius kuria grafinį dizainą, kalbininkas Kazimieras Seibutis kuria naujadarus ir redaguoja tekstus, dailininkė Algė Julija Kavaliauskaitė – apipavidalina kvepalus, kuria lūpdažių spalvas, Ieva Daunoravičiūtė ir Gracija Trinkūnienė – darbuojasi „Kvapų namuose“. Viskas nuo pat pradžių vyko palyginti sklandžiai, nes turėjome beveik visas reikalingas kompetencijas ir žinias. Tai tikrai nebuvo nėrimas į nežinomus vandenis, nors nesutarimų neišvengėme“, – prisiminė verslininkės.

Tai tikrai nebuvo nėrimas į nežinomus vandenis.

R. Daunoravičienės teigimu, svarbiausia buvo tai, kad nuomonės sutapo dėl esminių dalykų – gaminti tik iš geriausių žaliavų ir tik aukščiausios kokybės natūralius sveikatinimo produktus. „Ir mums kokybė – tai ne paviršutiniškas supratimas, kokybiški popieriai ar sertifikatai, o kokybiška žaliava ar kokybiškas produktas iš esmės, kurio atsiradimas paremtas nuodugniais tyrimais ir naujausiomis mokslo žiniomis. Todėl mums labai padėjo gauta ES struktūrinių fondų parama mokslinių tyrimų laboratorijos plėtrai – be jos sklandus kokybiškų natūralių aromaterapijos, kosmetikos ir parfumerijos produktų kūrimas būtų neįmanomas“, – pasakojo moterys.

Kvapų namų nuotr./Rūta Daunoravičienė
Kvapų namų nuotr./Rūta Daunoravičienė

Aišku, itin svarbu paminėti ir personalą, „Kvapų namų“ įkūrėjos tikina, kad be visų vėliau prie kolektyvo prisijungusių kolegų rezultato, kuris dabar yra, nebūtų buvę.

Sunkiausia – atrasti žodžius

Kalbant apie „Kvapų namus“ žodis „verslauti“ nelabai dera, tikino L. Kiškūnė: „Mes „neverslaujame“. Nuo pirmos „Kvapų namų“ dienos užsiėmėme edukacija, nes puikiai supratome, kad visų pirma diegiame naują reiškinį, naują požiūrį, todėl nebus paprasta supažindinti visuomenę su kvapų kultūra, istorija ar gyvąja kosmetika.“

Paklausta, kas buvo sunkiausia, verslininkė įvardija kiek neįprastą kliūtį – gerų, taiklių ir taisyklingų lietuviškų žodžių parinkimą. „Tačiau šiandien jau nieko nebestebina žodžiai „hidrolatas“, „ataras“, „kvapų kultūra“, „gyva kosmetika“, „pirmapradė substancija“ – tai jau tapo „liaudies dainomis“ ir mes tuo labai džiaugiamės“, – kalbėjo viena iš „Kvapų namų“ įkūrėjų.

Tai buvo kaip tik tai, kas žmones labai domino – pasižiūrėti, kas yra kremo, kurį tepiesi kiekvieną dieną, viduje.

Verslininkės pasakojo, kad žmones domino įvairūs su jų veikla susiję dalykai – kosmetikos pamokos ar kvapų maišymo meno dirbtuvės. „Tai buvo kaip tik tai, kas žmones labai domino – pasižiūrėti, kas yra kremo, kurį tepiesi kiekvieną dieną, viduje.

O dar ir pačiai pasigaminti, sužinoti, kaip, iš ko atsiranda kvepalai, kokia jų tikroji istorija ir filosofija. Išsiaiškinti, kaip veikia mūsų uoslė ir kiti pojūčiai – tokiu būdu užsimezgė „Kvapų namų“ ryšiai su aplinka. Tie žmonės, kurie buvo su mumis pirmąsias „Kvapų namų“ radimosi dienas, yra iki šiol ištikimi klientai ir palaikytojai. Tai itin korporatyvus verslas, kuris gimdo uoslės ir lytėjimo pojūčių kultūros reiškinį“, – apie savo ir bičiulių dalinosi moterys.

Kvapų namų nuotr./Renata Šimelienė
Kvapų namų nuotr./Renata Šimelienė

Moderni laboratorija – itin svarbu

Kalbėdama apie darbo principus L.Kiškūnė vienu svarbiausiu dalyku įvardijo galimybę pagrįsti produkto kokybę, grynumą, natūralumą. „Būtina preciziškai išanalizuoti daugybės gamintojų žaliavas, kurias perkame iš viso pasaulio, ir užtikrinti aukščiausią mūsų pačių gamybos proceso kokybę. Tai mums labai greitai įnešė aiškumo, kad be laboratorijos niekaip neišsiversime“, – prisiminė viena iš „Kvapų namų“ įkūrėjų.

Laboratorija, savaime aišku, daug kainuoja. „Kvapų namai“ buvo palyginti mažas verslas, todėl užsidirbti patiems būtų užtrūkę gana ilgai. Verslininkės džiaugiasi, kad plėtros planus pavyko įgyvendinti su „Invegos“ paskata verslui – daliniu paskolos palūkanų kompensavimu.

„Šiandien mūsų profesionali ir moderni laboratorija leidžia tirti kiekvienos gaunamos žaliavos kokybę, nustatyti veikliąsias medžiagas, pesticidus, alergenus, klastotes (jei tokių pasitaikytų) eteriniuose aliejuose ir kituose kvapiuosiuose produktuose. Taip pat atlikti mikrobiologinius tyrimus, produktų oksidacijos laiką, olfaktometras itin palengvina ir sutrumpina darbą kuriant kvepalus ir kvapiąsias kompozicijas. Tokiu būdu mes užtikriname, kad tai, ką sakome, rašome, yra tiesa“, – džiaugėsi L.Kiškūnė.

L.Kiškūnė įsitikinusi, kad veikla turi teikti džiaugsmą ir pasitenkinimą. Būtent tada, anot moters, bus lengva, paprasta. Tuomet suprasi, kad sunkumai, su kuriais susiduri, yra tik kasdieninis darbas – tave tobulinantis ir ugdantis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?