Valstybinė mokesčių inspekcija nusprendė keisti žaidimo taisykles. Iki šiol loterijoje galėjo dalyvauti kvitai, gauti turgavietėse ar paslaugas teikiančiose įmonėse, o dabar ketinama priimti ir parduotuvėse gautus kvitus. Tiesa, pageidautinos ne visos parduotuvės.
Kvito – į „Senukus“ ar „Ikea“?
VMI išskyrė šešis didžiuosius tinklus – „Maxima“, „Iki“, „Norfa“, „Rimi“, „Lidl“ ir „Senukai“, kurių pirkėjai negalės dalyvauti kvitų loterijoje. Taigi atsiveria kelias kitų prekybos tinklų kvitams. Pavyzdžiui, perkantys „Ikea“, „Depo“ ar „Ermitažo“ parduotuvėse pagal šią tvarką jau galės dalyvauti kvitų loterijoje. Panašiai ir su „Aibės“ ir kitais mažaisiais prekybos tinklais.
„Nusprendus praplėsti Kvitų žaidimą įtraukiant kitas prekybos vietas, įvertinta bendra mažmeninės prekybos veiklas vykdančių įmonių apyvarta ir priimtas sprendimas eliminuoti daugiau nei trečdalį (apie 34 proc.) mažmeninės prekybos veiklas vykdančių įmonių apyvartos generuojančius didžiuosius prekybos tinklus.
Tokiu būdu atrinkti 6 prekybos tinklai, iš kurių už įsigytas prekes gauti kvitai dalyvauti Kvitų žaidime negalės", – 15min komentare dėstė VMI Kvitų žaidimo projekto vadovas Rolandas Puncevičius.
Šis apribojimas, pasak jo, leis dalyvauti mažųjų prekybos vietų pirkėjams.
Kur pirkti vazoną?
Tokios išimtys sukėlė prekybininkų pasipiktinimą. Jie sako, kad Mokesčių inspekcija taip kursto prekybininkus ir sukuria skirtingas žaidimo taisykles.
„Jeigu kvitų loterija plečiama platesniam pardavėjų ratui, įskaitant ir tuos, kuriuose išduodami kvitai, nematau jokios logikos išskirti didžiuosius prekybos tinklus. Kai ši priemonė buvo nukreipta į turgus, dar galėjome nekreipti dėmesio į konkurencijos iškraipymą, o dabar tai jau būtų nepateisinama“, – piktinosi Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas.
VMI logika stebina ir laisvosios rinkos gynėjus.
„Galima suprasti valdžios norą taikytis į tuos sektorius ir tas prekybos vietas, kur tikėtinas didesnis šešėlis. Tačiau tai būtina pagrįsti – dabar nėra pateikiami kriterijai, kuriais remiantis atrinkti prekybos tinklai, kurių kvitai loterijoje nedalyvaus“, – stebisi Laisvosios rinkos instituto ekspertė Ieva Valeškaitė.
Jos nuomone, abejotinas toks siūlymas ir konkurencijos požiūriu. „Galima pasijuokti, kad jei pirksi vazoną „Ikea“ ar „Depo“ prekybos tinkle, tai dar ir valdiškame žaidime gali dalyvauti, bet jei „Senukuose“ – tai jau ne. Kitaip tariant, vieniems rinkos dalyviams valdžia organizuoja loteriją, tačiau pagal ką juos pasirenka – nesako“, – pastebėjo ekspertė.
Dar keisčiau, pasak jos, atrodo ir tai, kad suderinimui skirtos tik keturios dienos.
Keičiasi ir išmokėtinos sumos
Kvitų loterija taikėsi į turgaus prekeivius ar grožio paslaugų teikėjus, taip valdžiai kovojant su šešėline ekonomika.
VMI Kvitų žaidimo projekto vadovas R.Puncevičius mano, kad loterijos pokyčiai „palengvins gyventojams kvitų rinkimo bei registravimo procesą ir dėl šios priežasties žaidime jie dalyvaus aktyviau“.
Tačiau ekspertų tai neįtikina. „Planas baigia išvirsti į nesąmonę, primenančią liūdnai pagarsėjusius vaučerius. Tampa nebeaišku, ar priemonė skirta kovai su šešėliu, o gal tai parama smulkiesiems prekybininkams?“ – svarstė ekspertė.
Žada didinti savaitinius laimėjimus
VMI Kvitų loteriją nutarė pratęsti iki 2019 m. lapkričio. Tarp naujovių, kaip skelbia inspekcija, ir savaitinių laimėjimų skaičiaus padidinimas. Svarstoma galimybė kiekvieną antradienį skelbti po 100 laimingųjų kvitų, kurių savininkams atneštų piniginius laimėjimus po 50 eurų.
Pagal iki šiol galiojusias Kvitų žaidimo taisykles, kas savaitę buvo išdalinama 10 prizų po 200 eurų.
Pokyčių dėl mėnesinio Kvitų žaidimo prizo nenumatyta – ir toliau kiekvieną pirmąjį mėnesio antradienį bus skelbiamas 5000 eurų laimėtojas.
Naujausiais duomenimis, Kvitų žaidime iš viso užregistruota 2,36 mln. kvitų. Iš jų kvitų už paslaugas – 1,26 mln., už turgavietėse įsigytas prekes – 1,1 mln.
Iki šiol loterijoje yra laimėję 630 savaitinių kvitų ir 14 laimingų mėnesinių kvitų, paskelbtų laimėjimų prizinis fondas siekia 196 tūkst. eurų.
VMI teigia, kad Kvitų loterija neša naudą – viešojo maitinimo sektoriuje, pernai į biudžetą papildomai deklaruota apie 3,3 mln. eurų PVM daugiau nei užpernai.