Parama kairiosioms jėgoms Europoje auga nuo krizės pradžios. Ypač tokiose valstybėse kaip Graikija ir Ispanija, kurias kankina paramos paketai ir taupymo politika.
Tačiau panašu, kad kenčia ir kitų Europos šalių vidurinioji klasė.
Dabar protestuoja politiškai aktyvesni ir ekonomiškai pajėgesni piliečiai.
Prancūzijoje įsiutusi minia nudraskė dviejų „Air France“ vadovų marškinius už tai, kad jie padėjo sudaryti drastišką darbo vietų ir išlaidų karpymo planą.
Net ir Vokietijoje, kuri dažnai minima kaip gražaus bendradarbiavimo tarp darbuotojų, darbdavių ir valstybės pavyzdys, šiemet streikavo įvairių sričių darbuotojai – nuo pilotų iki paštininkų.
Didžiojoje Britanijoje streiką kitą savaitgalį dėl pakeistų darbo sąlygų planuoja jauni gydytojai. Konservatorių partijos konferencijos dalyviai šią savaitę buvo apšaukti prieš taupymą pasisakančių valstybės piliečių.
Šie protestai gali būti efektyvesni nei ankstesnės diskusijos, mat dabar protestuoja politiškai aktyvesni ir ekonomiškai pajėgesni piliečiai.
„Galima svarstyti, kad pirmoji taupymo banga palietė daugiau marginalus, todėl protestai buvo tylesni, sulaukė mažiau dėmesio. Antroji banga gali paliesti tuos, kurių balsas yra labiau girdimas visuomenėje“, – sakė Didžiosios Britanijos „Social Market Foundation“ direktorius Emranas Mianas.
Dabar panika dėl potencialios finansų krizės yra smarkiai mažesnė nei, pavyzdžiui, 2010–2013 metais, nes žemyno ekonomika jau kelerius metus yra stabili. 2012 metais, kai konsultuojantiems gydytojams algos buvo nurėžtos 30 proc., verkšlenimų nebuvo girdėti.
Tačiau dabar jaunesniųjų gydytojų Didžiojoje Britanijoje atlyginimų sumažinimą palydėjo įsiūtis ir socialinių medijų kampanija.
Sakoma, kad pokrizinė aplinka sudaro sąlygas kai kurioms vyriausybės ir korporacijoms karpyti išlaidas ar imtis kitų priemonių, kurios gali sukelti neigiamą ilgalaikį poveikį.
Didžiojoje Britanijoje, pavyzdžiui, profesinės sąjungos yra įsiutusios dėl valdžios bandymų riboti streikus, ypač valstybiniame sektoriuje.
Profesinių sąjungų kongreso generalinė sekretorė Frances O'Grady pasiūlymus pavadino neproporcingais ir nereikalingais. Ji taip pat pabrėžė, kad dienų, kuomet žmonės streikuoja, skaičius kasmet mažėja.
„Syrizos“ integracija Graikijoje, už taupymo politiką pasisakančios valdžios išrinkimas Portugalijoje, konservatorių pergalė Didžiojoje Britanijoje rodo, kad taupymas kelia nepasitenkinimą, tačiau Europos elektoratas nėra pasirengęs nutraukti diržų veržimosi politikos“, – sakė „Citi“ analitikė Tina Fordham.
