Problemos mastą atskleidžia ir vos per keletą dienų įvykusių atvejų gausa, kai sukčiams pavyko išvilioti dideles sumas.
Per nepilną savaitę gyventojai spėjo prarasti tūkstančius eurų. Štai Vilniaus apskrityje moteris, susisiekusi su sukčiais per internetinę programėlę, buvo įtikinta investuoti į įvairias platformas ir prarado daugiau nei 58 tūkst. eurų.
Į policiją kreipėsi vyras, kuriam, prisistatę „Google“ ir kitų institucijų atstovais, sukčiai pranešė, kad jo „Smart-ID“ programėlėje yra virusas. Iš jo apgaulės būdu buvo išviliota 16 tūkst. 978 eurų.
Kitas vyriškis sulaukė skambučio iš žmogaus, prisistačiusio SEB banko atstovu, ir buvo įtikintas kurjeriui perduoti savo banko kortelę, nes esą buvo įvykdyta neteisėta pinigų pervedimo operacija. Sukčiai iš jo pavogė banko kortelę ir, tikėtina, atliko pinigų pervedimą.
Ir tai tik keletas pavyzdžių. Apie tai, kaip nusikaltėliai panaudoję įvairias sukčiavimo schemas iš savo aukų išvilioja tūkstantines sumas, galima išgirsti kone kasdien.
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) duomenimis, elektroniniai ir telefoniniai sukčiavimai šiuo metu sudaro apie 80 proc. visų panašaus pobūdžio nusikaltimų. Dažniausiai gyventojai susiduria su avansinių mokėjimų apgaule (41 proc.), daugėja telefoninių sukčiavimų (11 proc.), taip pat gyventojai nukenčia nuo investicinių apgaulių ir duomenų viliojimo (phishing) atakų.
VRM ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje dėl sukčiavimo internetu ir telefonu prevencijos kalbėta apie tai, kaip atpažinti sukčiavimą ir kokių veiksmų reikėtų imtis, apsaugant savo asmeninius duomenis ir pinigus.
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) tarybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius pastebėjo, kad institucija užblokavo prieigą vartotojams prie sukčiavimo platformų 6,5 mln. kartų.
Per dieną – 12 tūkst. skambučių, kurs atsakingą instituciją
Vis dėlto, tarnyba, anot D.Kuliešiaus, nepraranda vilties kartu su kitomis institucijomis internete sudaryti tokį saugumo jausmą, „kad vartotojai jaustųsi tarsi eidami Vilniaus gatvėmis“.
„Sukčių mastas neįtikėtinai didelis: vienu metu siekė 12 tūkst. skambučių per dieną, tačiau trečiąjį šių metų ketvirtį sumažėjęs iki 5 tūkst., deja, tai koreliuoja su tuo, kad pagausėjo telefoninių skambučių, bendra žala siekia 14 mln. eurų“, – kalbėjo D.Kuliešius.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pabrėžė, kad sukčiavimas elektroninėje erdvėje – nauja realybė.
„Sumos įspūdingos, sukčiavimo atvejai elektroninėje erdvėje sudaro apie 80 procentų“, – išskyrė ministrė.
A.Bilotaitė teigė, kad reaguojant į pagausėjusius sukčiavimo atvejus, būtų reikalinga sukurti vieną instituciją, „kuri imtųsi lyderystės“.
„Sutarėme, kad policija bus ta lyderė, kuri po savo „skėčiu“ apjungs visas institucijas, koordinuos procesus. Operatoriai, pardavimų platformos, finansinės įstaigos, – svarbu visus sutraukti, paskirstyti, kas už ką atsakingas“, – kalbėjo A.Bilotaitė.
Anot ministrės, priemonės jau išsigrynintos: greitasis reagavimas policijoje veiktų 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Taip pat bus prioritetiškumo principu atkreiptas dėmesys į biurokratijos mechanizmo mažinimą, investavimą į mokymus, į pareigūnų kompetencijų stiprinimą.
Būtinas tarptautinis bendradarbiavimas
Nemažai iššūkių, anot jos, kelia problemos tarptautiškumas.
„Tai nėra tik nacionaliniame lygmenyje vykdomos veikos, jos peržengia šalies ribas, dalyvauja trečiosios šalys“, – į sukčiavimo schemas, kertančias valstybių sienas atkreipė dėmesį A.Bilotaitė ir pridūrė, kad tam pažaboti būtinas tarptautinis bendradarbiavimas, operatyvus apsikeitimas informacija, europiniai sprendimai, vieninga platforma.
Prevencinė šviečiamoji veikla, A.Bilotaitės pastebėjimu, yra taip pat efektyvi, tačiau neužtenka pavienių, trumpalaikių akcijų.
„Reiktų turėti skirtingus kanalus, jaunimui vienus, senjorams – kitus. Kad visuomenė būtų pasirengusi, raštinga, nepakliūtų į pinkles“, – apie visuomenės įtraukimą kalbėjo A.Bilotaitė.
Šių laikų rykštė
Lietuvos policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas sakė, kad ši problema – „šių laikų rykštė“, kuri dar nebuvo taip paplitusi prieš kokius penkerius metus.
„Suprantame, kad tai tik ledkalnio viršūnė, kurią matome, nes kiti nukentėjusieji – tiesiog nesikreipia“, – pastebėjo jis.
Tokių bylų tyrimai, anot A.Paulausko, reikalauja didelių resursų, yra imlūs laikui, pinigų atgauti – praktiškai neįmanoma.
„Priimtas sprendimas palaikyti policijos iniciatyvą – ankstyvą užkardymo principą: blokuojant, stabdant lėšas, kenkėjiškų svetainių domenus. Taikant šias ir panašias priemones būtų įmanoma pirminėse stadijose sustabdyti lėšų judėjimą“, – sakė A.Paulauskas ir pridūrė, kad tai būtų tarsi „pagalių kaišiojimas nusikaltėliams į ratus“. Tai, anot jo, lemtų nusikalstamų veikų mažėjimą. Taip pat jis antrino ministrės minčiai: prevencijos priemonės – svarbu, teigė pastebintys didžiulę proaktyvaus veikimo naudą.
Svarbu turėti strategiją
Lietuvos banko Teisės ir licencijavimo departamento direktorius Arūnas Raišutis išskyrė, kad mokėjimų reguliavimas – vienas strateginių tikslų.
„Tam, kad būtų pasitikėjimas finansų sritimi – svarbu turėti nacionalinio lygio strategiją, kad būtų aiškus priemonių planas“, – įvardijo problemą jis.
Lietuvos policijos patarimai:
- Reguliariai tikrinkite savo paskyras internete.
- Reguliariai tikrinkite savo banko sąskaitą ir praneškite savo bankui apie bet kokius galimai joje atliktus įtartinus veiksmus.
- Atlikite mokėjimus internetu tik saugiose svetainėse (patikrinkite, ar adreso juostoje yra spynelės ženklas ir „https“) ir naudodamiesi tik saugiu ryšiu (rinkitės mobilųjį tinklą vietoje viešųjų belaidžių tinklų).
- Jūsų bankas niekuomet telefonu ar el. paštu neprašys konfidencialios informacijos, pvz., Jūsų interneto paskyros prisijungimo duomenų.
- Jei pasiūlymas skamba pernelyg gerai, kad būtų tiesa, tai beveik visada yra sukčiavimas.
- Saugokite savo asmeninę informaciją.
- Būkite labai atsargūs, bendrindami asmeninę informaciją socialinių tinklų svetainėse. Sukčiai gali naudoti jūsų informaciją ir nuotraukas, kad suklastotų tapatybę arba apgautų jus.
- Jei manote, kad perdavėte savo sąskaitos duomenis nusikaltėliui, nedelsdami susisiekite su savo banku.
- Visada praneškite policijai apie bet kokį įtariamą sukčiavimą, net jei netapote jo auka.
