L.Beršidskis portale „Bloomberg“ primena, kad R.Abramovičius „Chelsea“ nusipirko 2003-aisiais – metais, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ėmė ne juokais spausti šalies verslo elitą.
Būtent 2003 metais Michailas Chodorkovskis, tuomet valdęs didžiausią Rusijos naftos kompaniją „Jukos“, buvo suimtas ir įkištas už grotų. Nusikalto šis turtuolis tuo, kad nepakluso V.Putino nurodymui nustoti finansuoti liberalius šalies politikus.
Savo ruožtu R.Abramovičius su V.Putinu nesipyko – toli gražu. Tiesa, oligarchas puikiai suprato, kad visų sukauptų turtų laikymas Rusijoje reikštų nemenką riziką – Kremliaus šulai „Jukos“ aktyvus išsidalino staigiai.
Todėl jo žvilgsnis nukrypo į Vakarus. Būtent čia R.Abramovičius nusprendė susikurti reputaciją, kuri nebūtų automatiškai siejama su praturtėjimu iš chaotiško privatizacijos vajaus.
„Chelsea“ tokiam tikslui puikiai tiko – R.Abramovičius apipylė Anglijos „Premier“ lygos vidutinioką investicijomis, kurios netrukus išvirto į žvaigždes ir titulus.
„Soccerex“ paskaičiavo, kad oligarchas į Vakarų Londono futbolo klubą investavo daugiau nei 1,2 mlrd. eurų. R.Abramovičius tapo tikra Jungtinės Karalystės sostinės garsenybe ir „Chelsea“ gerbėjų numylėtiniu.
R.Abramovičius apipylė Anglijos „Premier“ lygos vidutinioką investicijomis, kurios netrukus išvirto į žvaigždes ir titulus.
Tokia sėkmės istorija įkvėpė kitus turtingus rusus – V.Putinui ištikimas milijardierius Ališeras Usmanovas 2007 metais įsigijo Londono „Arsenal“ klubo akcijų, o 2010-aisiais Michailas Prochorovas nusipirko NBA klubą „New Jersey Nets“.
Dar vienas turtuolis Dmitrijus Rybolovlevas valdo Prancūzijos lygoje žaidžiantį klubą „AS Monaco“.
Įtarūs žvilgsniai į oligarchus iš Rusijos
Tačiau nuo 2014-ųjų, kai Rusija aneksavo Krymą ir įplieskė karą Rytų Ukrainoje, o vėliau įsikišo į konfliktą Sirijoje, tokie sandoriai iš esmės betiksliai – bent jau JAV ir Jungtinėje Karalystėje, kur Maskva atvirai vadinama priešininke.
Amerikoje Rusijos oligarchai – taip panorėjo Kongresas – apibūdinami kaip V.Putino režimo atstovai.
O Londono ir Maskvos santykiai nusirito į dugną, kai anksčiau šiemet Anglijoje pabandyta nunuodyti buvusį rusų dvigubą agentą Sergejų Skripalį.
Ką daryti? R.Abramovičiui kelią, vėlgi, rodo tautiečiai – tiesa, A.Usmanovo ir M.Prochorovo atsitraukimų kontekstas kitoks.
A.Usmanovas savo „Arsenal“ akcijų dalį (30 proc.) pagrindiniam akcininkui, JAV milijardieriui Stanui Kroenke pardavė dėl to, kad pastarasis neleido rusui niekaip kištis į klubo valdymą, be to, nenorėjo parduoti A.Usmanovui dalies akcijų.
Turtuolis, žinoma, nusivylė. A.Usmanovas leido suprasti, kad nebūtų prieš dalies kito Anglijos futbolo klubo, pavyzdžiui, Liverpulio „Everton“ – akcijų įsigijimą. Jam svarbu ne reputacija, o finansinė nauda.
Tuo metu M.Prochorovas, reikia pažymėti, vis dar turi 51 proc. NBA klubo „Brooklyn Nets“ akcijų, nors 49 proc. jau priklauso vienam „Alibaba“ įkūrėjų Joe Tsai.
Vis dėlto pagal sandorį J.Tsai gali perimti klubo kontrolę jau 2021 metais.
Kitaip tariant, nors M.Prochorovas trauktis iš vakarinės Atlanto vandenyno dalies neskuba, akivaizdu, kad pripažinimas JAV šiam verslininkui jam nebėra toks svarbus kaip anksčiau.
Parduodamas tikrai uždirbtų
L.Beršidskis taip pat pastebi, kad rusai turtuoliai investicijas Vakaruose atsiima su kaupu. Esą panašu, kad A.Usmanovas už savo „Arsenal“ akcijų dalį gaus daugiau pinigų nei išleido jas pirkdamas.
L.Beršidskis: „Mažai prasmės laikytis įsikabinus į komandą, kuri siurbia jo finansinius išteklius, o socialinių pranašumų nesuteikia.“
Gi M.Prochorovas už „New Jersey Nets“ ir „Barclays Arena“, kurioje žaidžia klubas, dviem sandoriais iš viso suplojo 728 mln. JAV dolerių.
O pagal susitarimą su J.Tsai vien klubas vertinamas 2,3 mlrd. dolerių. Negana to, M.Prochorovas toliau kontroliuos pelningą areną Brukline.
„Chelsea“ galbūt ir kelia R.Abramovičiui sentimentus. Bet Jungtinės Karalystės vyriausybė dar gegužę pabrėžtinai atidėjo jo prašymo pratęsti vizos galiojimą svarstymą ir, regis, apskritai ėmė vertinti rusą kaip antrarūšį milijardierių.
„Mažai prasmės laikytis įsikabinus į komandą, kuri siurbia jo finansinius išteklius, o socialinių pranašumų nesuteikia“, – rašo L.Beršidskis ir primena, kad per 2016-2017 metų sezoną „Chelsea“ uždirbo 20 mln. JAV dolerių prieš mokesčius.
Net tokį varganą pelną – pirmą kartą per 14 R.Abramovičiaus metų Londone – susikrauti padėjo tik žaidėjų pardavimai. Jei ne šie sandoriai, nuostoliai būtų išties dideli.
Tai reiškia, kad R.Abramovičius, pagal kurio sukonstruotą schemą „Chelsea“ klubas jam skolingas 936 mln. dolerių, galbūt ir rimtai svarsto apie visišką pasitraukimą iš Jungtinės Karalystės.
Jis jau pasirūpino Izraelio piliečio pasu, o neseniai net aštuonias dienas viešėjo Lietuvoje – galbūt čia irgi domėtasi galimybe gauti ES šalies pilietybę?
Kaip praėjusią savaitę skelbė „The Sunday Times“, R.Abramovičius dabar už „Chelsea“ norėtų gauti 2,5 mlrd. svarų sterlingų.
Turtuolis tikrai būtų patenkintas tokia kompensacija už tai, ką šį reputacijos sukūrimo ir nuolatinio palaikymo projektą sužlugdė V.Putino kova su Vakarais.
-
Dėl ryšių su V.Putinu kenčiantis R.Abramovičius: nuo Čiukotkos gubernatoriaus iki „Chelsea“ savininko
-
R.Abramovičius po britų skalpeliu: ką be „Chelsea“ ir stadiono dar gali prarasti milijardierius?
-
V.Putino pinigine vadinamas R.Abramovičius gali prašyti Lietuvos pilietybės ir turėtų teisę ją gauti
-
„Chelsea“ ant prekystalio – Romano Abramovičiaus manevrus lemia vizos bėdos?
