Iki ketvirtadienio buvo prognozuojama, kad palūkanų normos šiemet bus kerpamos du kartus po 0,25 proc. punkto. Dabar rinkos dalyvių lūkesčiai vidutinėje perspektyvoje apsistoję ties 2,5 proc. palūkanomis. Atnaujintos infliacijos prognozės patvirtina, kad pinigų politikos formuotojai toliau mažinant palūkanas neskubės: „infliacija greičiausiai išliks aukštesnė už tikslą ir kitais metais“, – rašoma centrinio banko pranešime.
Infliacija vis dar viršija 2 proc. tikslą
Pinigų politikos formuotojai žino, kad po rekordinės infliacijos bangos susidaręs bazės efektas, praėjusiais metais reikšmingai prisidėjęs prie palankios infliacijos mažėjimo dinamikos, šiemet nebeturės tokio reikšmingo poveikio. Metinis kainų augimo tempas euro zonoje šių metų kovo mėnesį nukrito iki 2,4 proc., tačiau balandį nekito, o gegužę, numatoma, vėl ūgtels iki 2,6 proc. Tai rodo, kad artėti prie centrinio banko siekiamo 2 proc. infliacijos tikslo bus vis sunkiau.
Ketvirtadienį paskelbtos atnaujintos ECB makroekonominės prognozės taip pat patvirtina, kad rinkos lūkesčiai dėl atsargaus palūkanų mažinimo yra realistiški. Numatoma, kad infliacija 2024 m. turėtų sudaryti 2,5 proc., kai pagal kovo mėnesio prognozes tikėtasi 2,3 proc. Prognozuojama, kad 2025 m. kainų augimas vis dar viršys centrinio banko tikslą ir sudarys 2,2 proc. Infliacijos prognozių peržiūrėjimas „į viršų“ reiškia, kad pinigų politikos formuotojai nemano, jog per pastaruosius tris mėnesius padarytas reikšmingas progresas slopinant infliaciją. Todėl ir mažindami palūkanas bus atsargūs, nes infliacija vis dar išlieka reikšmingiausiu iššūkiu ekonomikai.
Pinigų kiekis nebemažėja taip sparčiai
Tai, kad infliacija nebelėtės taip sparčiai, rodo ir apyvartoje esančio pinigų kiekio tendencijos. Būtent pinigų „spausdinimas“ buvo esminis rekordinę infliaciją įgalinęs veiksnys. Dabar tendencija priešinga – nuo 2022 m. rugpjūtį pasiekto piko (11,8 trln. eurų) pinigų kiekio rodiklis M1 jau sumažėjo apie 15 proc. Mažėjimas buvo stebimas pirmiausiai dėl to, kad gyventojai nukreipė savo santaupas į terminuotuosius indėlius, už kuriuos po ilgo laiko vėl buvo galima gauti palūkanas. Tai reikšmingai prisidėjo prie infliacijos lėtėjimo.
Tačiau pinigų kiekio mažėjimo tendencija, panašu, išsikvėpė. Nuo šių metų pradžios, per pirmuosius keturis mėnesius M1 rodiklis išliko praktiškai nepakitęs ir balandį sudarė 10,2 trln. eurų. Tiesa, šią tendenciją šiek tiek išjudinti gali jau anksčiau ECB priimtas sprendimas nuo šio birželio 7,5 mlrd. eurų per mėnesį mažinti pandeminės vertybinių popierių supirkinėjimo programos reinvestavimo apimtis. Reinvestavimas reiškia, kad suėjusio termino obligacijos buvo pakeičiamos naujomis – taip palaikant į ekonomiką įliejamų pinigų kiekį. Todėl kiekybinis griežtinimas – centrinio banko balanso mažinimas prisidės prie pinigų kiekio mažėjimo. Tai taip pat slopins kainų augimą.
Dar vienas veiksnys, kuris skatins ECB neskubėti – yra tai, kad kiti didieji centriniai bankai, pirmiausiai JAV Federalinis rezervas, taip pat Anglijos bankas, kol kas neartėja prie sprendimo dėl palūkanų mažinimo. ECB sprendimas sparčiau mažinti palūkanas lemtų euro silpnėjimą JAV dolerio atžvilgiu. Kitaip tariant, už JAV doleriais įkainotas žaliavas tarptautinėse rinkose mokėtume daugiau.
Vis dėlto, nepaisant ECB sprendimo eiti palūkanų mažinimo keliu, tikėtis, kad bus grįžtama prie nulinių palūkanų – nereikėtų. Nors tokio lygio palūkanos išsilaikė beveik dešimtmetį, tai buvo užsitęsusi anomalija, o ne norma. Palūkanos turėtų atspindėti, kaip stipriai žmonės teikia pirmenybę dabartinėms vartojimo galimybėms ateities sąskaita. Kol žmonės nori dalykų „čia ir dabar“, nulinės palūkanos natūraliai niekada nesusiformuotų.
Aukšta infliacija kilo būtent dėl nulinių palūkanų ir valstybių narių skolų supirkinėjimo politikos nulemto pinigų kiekio didėjimo. Grįžus prie 2022 m. vasaros palūkanų lygio ir kiekybinio skatinimo politikos vėl kiltų rizika, kad euro zonos laukia nauja infliacijos banga.
