L.Pinkevičius „Lietuvos rytui“ patvirtino ketinąs iš naujo pradėti „Rangos IV“ restruktūrizavimo procedūrą. Teismui bus pateiktas patikslintas „Rangos IV“ kreditorių sąrašas, rašo dienraštis.
Būtent dėl šio sąrašo kilus abejonių praėjusią savaitę Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nutarė nutraukti praėjusiais metais sunkumų turinčiai statybų bendrovei iškeltą restruktūrizavimo bylą.
Bendrovės skolos siekia apie 75 mln. litų. Jas sumažinti „Ranga IV“ tikisi uždirbusi iš šiuo metu Visagine vykdomos Ignalinos atominės elektrinės branduolinio kuro atliekų saugyklos statybos.
Teismo paskirtas dabar jau buvęs „Rangos IV“ administratorius Kęstutis Butkus teigė, kad nuo pertvarkos pradžios įmonės skolos nesumažėjo.
„Pagal planą atsiskaityti su įmonės darbuotojais turėtume antrąjį šių metų pusmetį, o su kitais – dar vėliau“, – paaiškino K.Butkus.
Jis mano, kad „Rangą IV“ išgelbėtų tik iš naujo pradėtas restruktūrizavimo procesas. Jei skolininkai inicijuotų bankrotą, jie nieko nelaimėtų, nes statybų bendrovė faktiškai neturi turto. Pagal įstatymus, nutraukus restruktūrizavimą teismas turi atnaujinti anksčiau sustabdytas skolų išieškojimo bylas, kurias 2008 metais inicijavo „Rangos IV“ skolininkai.
„Su „Snoru“ jau susitarėme. Kiti kreditoriai liko tie patys. Dauguma jų pritaria įmonės gelbėjimui“, – sakė L.Pinkevičius. Jis tikisi, kad įmonė sėkmingai baigs saugyklų statybas Visagine.
Jas užsakiusios bendrovės „Nukem Technologies“ korporatyvinės ir rinkodaros komunikacijos direktorė Beate Scheffler teigė, kad kompanija atidžiai stebi, kaip sekasi „Rangai IV“.
„Kol kas nėra poreikio skubiems veiksmams, nes „Ranga IV“ tęsia darbus statybvietėje“, – sakė kompanijos atstovė.
Rūpesčių L.Pinkevičius turi ir su „Parex“ banku. Šis inicijuoja kitos jo įmonės „Ranga lV investicijos“ bankrotą. Ši bendrovė stato būstus Vilniaus Perkūnkiemio mikrorajone, jai priklauso „Vilniaus vartai“. „Parex“ iš L.Pinkevičiaus įmonės reikalauja beveik 105 mln. litų.
Kaip pagrindinė „Rangos IV“ kreditorė teisme buvo nurodyta bendrovė „Upės centras“. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad ši įmonė yra visiškai prasiskolinusi bankui „Snoras“. Todėl teismas nutarė, kad tikruoju kreditoriumi turėtu būti laikomas 31,5 mln. litų neatgaunantis „Snoro“ bankas.
SEB bankas pradedant restruktūrizavimo procedūrą 2008-ųjų gruodį nurodytas kaip 6,54 proc. reikalavimų turėtojas, o 2009-ųjų gegužę esą turėjo jau 23,79 proc. reikalavimų.
