L.Savickas žurnalistams teigė, kad sankcijos Rusijai turi tęstis, tačiau dėl priemonių reikia diskutuoti.
„Visos priemonės, kurios prasmingos, logiškos ir padeda užkardyti bandymus apeiti sankcijas, turi tęstis. Akivaizdu, kad ir Vyriausybės nutarimas, kuris reglamentuoja nacionalinę dedamąją dėl sankcijų politikos, toliau tęsis. Tačiau priemonės, kurios darbą baigusios Vyriausybės praėjusią kadenciją buvo priimtos skubotai, akivaizdžiai neišdiskutuotos su verslu“, – kalbėjo L.Savickas.
Jis taip pat informavo, kad su verslo asociacijomis sutarė, jog reikia matuoti pačių priemonių efektyvumą.
„Jeigu priemonės yra tokios vienašalės, kad praktikoje neveikia, logikos jas palikti tokias pat nėra. Reikia ieškoti sprendimų, kaip priemones pakeisti į efektyvesnes ir lygiai taip pat ieškoti priemonių, kurios yra, kiek įmanoma, mažiau žalingos mūsų ekonomikai“, – toliau mintį tęsė ministras.
Anot jo, šio Ingridos Šimonytės Vyriausybės sprendimo ekonominis efektas yra didžiulis – 250 mln. eurų eksporto netekčių. Be to, jis paliečia įmones, kurios kuria aukštos pridėtinės vertės produktus.
Lietuvos skaitmeninių technologijų įmonių asociacijos „Infobalt“ vadovo Simono Černiausko skaičiavimais, nuostoliai siekia apie 200 milijonų eurų. Tačiau tikimasi, kad pavyks didesnių rizikų išvengti.
„Tiek greita Ekonomikos ministerijos reakcija, tiek žiniasklaidos dėmesys, tiek verslo bendruomenės susitelkimas leidžia galvoti, kad rasim sprendimus ir turėsime galimybes eksportuoti į tas rinkas, kurios niekaip nėra susijusios su Rusija“, – kalbėjo jis.
Kad šiai dienai sandėliuose stovi nemažai prekių sakė ir Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius: „Susikaupusių prekių kiekis yra nemenkas, tai yra aukštos pridėtinės vertės prekės, skirtos eksportuoti, pavyzdžiui, į Pietų Ameriką. Tų prekių yra iš gerai žinomų įmonių. Bet net ir kryptis ne į Rytus, o į Vakarus“.
Negali nukentėti Lietuvos konkurencingumas
Nors LPK prezidentas teigė, kad Lietuva turi būti kelrodis, stabdant dvejopų paskirties prekių į Rusiją patekimą, bet tuo pačiu negali nukentėti mūsų konkurencingumas.
„Mūsų esmė išlaikyti sankcijas tam, kad agresorius neturėtų galimybių naudotis aukštos pridėtinės vertės produktais, kurie yra gaminami Lietuvoje, bet draudimas vien tik viską drausti nieko neišspręs.
Mes turime žiūrėti į tai, kad ekonomikai, gynybai skirtų lėšų suma pasiektų valstybės biudžetą. Todėl turime skatinti eksportą“, - sakė asociacijos vadovas.
Jis taip pat viliasi, kad bus daugiau pasitikėjimo verslu.
Be to, buvo pabrėžta, kad reikia dėmesingiau žiūrėti, kur vyksta mūsų prekės. Tačiau, paklausus, ar įmanoma verslui tai susekti, V.Janulevičius pripažino, kad 100 proc. to padaryti neįmanoma.
„Tai yra neįmanoma. Jeigu bus 20/30 tarpininkų, kurie apkeliaus visą pasaulį ir pasieks Rusiją, pirminis tiekėjas gali to nesuprasti ir nesužinoti“, – kalbėjo ekspertas.
Buvo padaryta klaida
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis kalbėjo, kad buvo padaryta klaida.
„Manome, kad buvo padaryta klaida. Nemanome, kad reikia ieškoti kaltų, manome, kad reikia tą klaidą ištaisyti. Jeigu mes deklaruojame strateginę partnerystę su Taivanu, Izraeliu ar prioritetine rinka – Singapūru, tai šiuo metu ten lietuviai nuo sausio 1-os negalės eksportuoti“, – žurnalistams penktadienį sakė jis.
Europos Sąjunga jau sausio pirmą priėmė reglamentą, kuris buvo ganėtinai griežtas dvigubos paskirties prekių naudojmui. Todėl, anot A.Romanovskio, svarbu suprasti, kad verslui reikės prie to prisitaikyti, bet vienašališkas beveik viso pasaulio uždraudimas oro transportu eksportuojant aukštos pridėtinės vertės prekes, yra kenkėjiškas.
Vis dėlto jam liūdniausia, kad buvusios Vyriausybės sprendimui nebuvo pasipriešinta.
„Tiek, kiek tenka kalbėti ir su buvusios Vyriausybės nariais, suprantama, kad buvo klaida. Bet liūdniausia, kad tuo metu kažkas iš valstybės tarnautojų nepakėlė rankos ir nepasakė, nors tikrai žinome, kad abejojo šio sprendimo tikslingumu“, – kalbėjo ekspertas.
Verslas apie pokyčius sužinojo prieš Kalėdas
Paskutinę praėjusių metų dieną Ekonomikos ir inovacijų ministerija pranešė siūlanti atšaukti nuo sausio 1 dienos įsigaliojantį ankstesnės valdžios priimtą kelių tūkstančių dvejopos paskirties prekių eksporto į trečiąsias šalis draudimą. Verslas piktinasi, kad apie šį draudimą, kuris jau įsigaliojo nuo sausio ir užkerta kelią šias prekes oro transportu gabenti net į Pietų Ameriką ar Pietryčių Aziją, sužinojo tik prieš Kalėdas.
„Praktika, kai verslas sužino apie pokyčius prieš šventes iš savo logistikos verslo partnerių, yra nepriimtina“, – 15min teigė inovatyvias asociacijos INFOBALT vadovas Simonas Černiauskas.
Pasak S.Černiausko, pagal nuo sausio 1 d. įsigaliojančią tvarką, kai kurių prekių oro transportu negalima eksportuoti net į Pietų Ameriką, Afriką bei Pietryčių Azijos šalis.
