Kaip apsaugomos klientų lėšos
Įstatymai numato, kad mokėjimo paslaugas teikianti įstaiga privalo apsaugoti iš savo klientų gautas lėšas – nesvarbu, ar jos būtų gautos tiesiogiai iš mokėjimo paslaugų vartotojų, ar per kitus mokėjimo paslaugų teikėjus.
Vienas iš būdų apsaugoti tokias lėšas – apdrausti jas arba gauti garantiją-laidavimo raštą, kurį išdavė Lietuvoje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje veikianti draudimo bendrovė ar kredito įstaiga. Visgi šis būdas nėra labai paplitęs praktikoje – bent jau Lietuvoje neteko susidurti nei su viena iš klientų gautų lėšų draudimo paslaugą teikiančia draudimo bendrove ar kredito įstaiga.
Kur kas populiaresnis būdas – atskirti iš klientų gautas lėšas nuo pačios įstaigos lėšų ir laikyti jas atskiroje Lietuvoje ar užsienio valstybėje veikiančios kredito įstaigos sąskaitoje. Kartais – ir užsienio valstybės centrinio banko sąskaitoje. Iš praktikos matyti, kad finansų įstaigos licenciją siekiančios gauti įmonės renkasi šį būdą ir dėl lengvesnio administravimo bei rizikos valdymo.
Bankai neskuba atidaryti sąskaitų dar nelicencijuotoms fintech įmonėms
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad atsidaryti klientų lėšų saugojimo sąskaitą yra nesudėtinga. Visgi, būsimi finansų rinkos dalyviai neretai susiduria su sunkumais dėl Lietuvoje veikiančių bankų skeptiško požiūrio į galimybę atidaryti tokią sąskaitą licencijos dar negavusiai bendrovei, nepaisant to, jog ji šį reikalavimą licencijavimo metu jau yra gavusi iš Lietuvos banko.
Finansų įstaigos licencijos siekiančios bendrovės tokiu atveju yra priverstos priežiūros institucijai teikti patvirtinimo raštus, kad klientų lėšų saugojimo sąskaitos bus atidarytos laiku. Čia patenkama į užburtą ratą: kredito įstaigos neskuba atidaryti klientų lėšų saugojimo sąskaitų, nes visada egzistuoja galimybė, kad bendrovė negaus licencijos iš Lietuvos banko, kita vertus, bendrovei negavus patvirtinimo ar neatsidarius sąskaitos – šansai gauti licenciją mažėja. Sąskaitos atidarymo procesas gali trukti mėnesius.
Būsimos finansų įstaigos susiduria su iššūkiais atsidarant ne tik klientų lėšų apsaugos, bet ir tradicines einamąsias sąskaitas mokėjimams vykdyti. Jos būtinos kasdieniams klausimams spręsti – mokėti atlyginimus darbuotojams, biuro nuomą, atsiskaityti už konsultantų paslaugas, mokėti mokesčius į valstybės biudžetą ir panašiai.
Kadangi kredito įstaigos būsimus finansų rinkos dalyvius laiko didelės rizikos klientais, jos šioms įmonėms pateikia šūsnį klausimų, įskaitant akcininkų struktūros, lėšų kilmės bei pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos klausimus, bei reikalauja tam tikrų procedūrų faktinio įgyvendinimo pagrindimo. Į dalį jų, pavyzdžiui, susijusių su konkrečiomis operacijoms ar rizikos valdymu, atsakyti gali
būti sudėtinga, nes bendrovė dar tik ruošiasi veiklai ir niekuo nesiskiria nuo kitų įmonių, užsiimančių ne finansinių paslaugų teikimu, tačiau taikomi reikalavimai jų atžvilgiu skiriasi.
Dėl šių niuansų einamosios sąskaitas atidarymas taip pat trunka mėnesius arba apskritai būna nesėkmingas, todėl naujai steigiamai finansų įstaigai tampa labai keblu sklandžiai pradėti paprasčiausius pirminius verslo procesus – samdyti darbuotojus ar susirasti biurą veiklai. Nepadeda net tai, kad Lietuvos bankas po atliktų konsultacijų pernai paskelbė poziciją, kurioje rekomenduojama kredito įstaigoms nebediskriminuoti į jas dėl banko sąskaitos atidarymo besikreipiančių finansų įstaigų. Pozicijoje teigiama, kad finansų įstaigos turi teisę naudotis tokiomis pat sąskaitomis kaip ir bet kuris kitas, finansinių paslaugų neteikiantis, mokėjimo paslaugų vartotojas.
Žvalgosi svetur, tačiau alternatyvų yra ir Lietuvoje
Dėl šių priežasčių finansų įstaigos veiklą ketinančios pradėti įmonės neretai galimybių ieško svetur ir pasirenka kitoje Europos ekonominėje erdvėje veikiančią kredito įstaigą, kuri pagelbėtų su klientų lėšų saugojimo ar kitų sąskaitų atidarymu.
Neaiškumo dėl fintech įmonių galimybių Lietuvoje prideda ir struktūrinės permainos Lietuvos banke, o tai atitinkamai veikia ir šalyje veikiančias kredito įstaigas. Visgi, verslo perkėlimas į kitą šalį nėra vienintelė alternatyva. Lietuvoje turime ir „jaunesnių“ bankų, kurie skatina konkurenciją ir neretai į fintech bendroves žvelgia kaip į vieną iš tikslinių klientų. Nepaisant didesnių įkainių, minėti bankai neretai yra pasirenkami ir kaip klientų lėšų saugojimo ar einamosios sąskaitos paslaugos teikėjai. Tai svarbus signalas ir kredito įstaigoms, kad Lietuvoje besikuriančios ir licencijų siekiančios būsimos finansų įstaigos itin vertina patogumą bei greitį.
