Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Mažėjantis gimstamumas Lietuvoje: atsakingesnis planavimas, ekonominės priežastys ar noras gyventi sau?

„Paskutinis emigruojantis iš Lietuvos – prašom, išjunkit oro uoste šviesą!“ – apie emigraciją, arba evakuaciją, juokauja tautiečiai. Blogiausia, kad išvažiuoja jauni ir darbštūs žmonės, palikdami Lietuvoje išlaikytinius laukti dosnių emigracijos duonos trupinių. O ir iš Lietuvos nebėgantys vaikų galintys susilaukti žmonės to daryti neskuba. Jau dvidešimt metų Lietuvoje kasmet miršta daugiau žmonių negu gimsta.
Naujagimis
Kūdikis / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

„Kadangi vaikų neturėsiu, sutaupysiu labai nemažai pinigų geriems senelių namams, kuriuose malonios slaugės man atneš maisto su puodeliu arbatos tris kartus per dieną ir jį padės su padėklu man ant kelių. Ar esate įsitikinę, kad jūsų vaikai jumis rūpinsis taip pat gerai?“ – apie savo sprendimą neturėti vaikų leidiniui „Laikas.lt“ atviravo Violeta.

Jei iš tiesų taupys – šaunu. Tačiau daugelis atsisako vaikų norėdami geriau pagyventi šiandien, pakeliauti, siekti karjeros aukštumų.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje gimė 7466 kūdikiai, amžinojo poilsio išėjo 10 705 šalies gyventojai. Kartu su emigrantais, Lietuva per tris mėnesius neteko 6,5 tūkst. gyventojų.

Per 2011 metus šalyje gimė 33,9 tūkst. kūdikių, mirė – 41 tūkst. žmonių. Kartu su emigrantais Lietuva per metus sutirpo 43 tūkst. Tačiau emigrantai, be to, kad galbūt apsigalvos ir grįš į Lietuvą, vien pernai šaliai pervedė apie 4 mlrd. Lt.

SEB analitikų duomenimis, Latvija ir Estija pirmosios Baltijoje užregistravo neigiamą gimstamumą dar 1991 metais. Tuo metu Lietuvoje kūdikių gimė mažiau nei mirė žmonių tik 1994 metais. Nuo tada laidotuvės Baltijos šalyse yra dažnesnės nei palankynos.

15min.lt vizualizacija remiantis Statistikos departamento duomenimis/Gimstamumas Lietuvoje
15min.lt vizualizacija remiantis Statistikos departamento duomenimis/Gimstamumas Lietuvoje

Vaikas – brangi investicija

„Swedbank“ asmeninių finansų instituto duomenimis, vaiko auginimas iki 18 metų kainuoja apie 150 tūkst. Lt. Instituto vadovės Odetos Bložienės teigimu, mąžtantis gimstamumas gali reikšti, kad šalies gyventojai atsakingai planuoja šeimas.

„Dabar žmonės apskritai turi mažiau vaikų – nebėra tiek laukų, kuriuos reikia suarti, nereikia daug darbo jėgos namuose, o vaikai vis tiek šiandien dienai yra pakankamai nemaži finansiniai įsipareigojimai. Santuokos sudaromos vėliau, vyksta atidėta branda – jauni žmonės yra linkę ilgiau gyventi su tėvais, būstą įsigyti pakankamai sunku, todėl jie nėra linkę pradėti savarankiško gyvenimo ir, be abejo, tai turi įtakos ir vaikų gimstamumui“, – 15min.lt sakė O.Bložienė.

Jos teigimu, kol kas mažėjantis gimstamumas ar emigracija neturėjo įtakos darbo jėgos skaičiui. Tačiau ateityje pasekmės gali būti liūdnos.

„Tokia sistema kaip pas mus, kuomet yra surenkami mokesčiai ir išdalinami esamiems pensininkams, tai ilgu laikotarpiu ji neturės ateities. Mažėjantis gyventojų skaičius ir mažėjantis mokesčių mokėtojų skaičius būtent bus viena iš didžiausių problemų“, – sakė analitikė.

Net ir privatūs pensijų fondai, O.Bložienės teigimu, senatvėje tirpstančios tautos neišgelbės, taigi kaupti jau dabar kiekvienas privalo papildomai.

Potencialios mamos emigruoja

SEB šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės teigimu, emigracija skaudžiai smogia ir gimstamumui.

„Net ir tie, kurie gimsta, ima ir išvyksta. Emigruoti yra lengviau negu pagimdyti. Mažas gimstamumas, manyčiau, yra vienas neigiamas reiškinys, o emigracija jį paspartina. Emigruoja darbingo, gimdančio amžiaus žmonės, o tuo metu tie, kurie turi būti išlaikomi, pasilieka“, – sakė J.Varanauskienė.

Jos teigimu, potencialios mamos vaikų planavimą atideda ne tik dėl ekonominių priežasčių. Būdamos jaunos, jos visų pirma siekia karjeros, keliauja ir pan.

„Tai būtų paaiškinama, kodėl didėja pirmą kartą gimdančios moters amžius. Teoriškai, per savo amžių ji gali turėti mažiau vaikų, nes jos tas reprodukcinis amžius dėl to neprasitęsia“, – sakė ekspertė.

Jos teigimu, senstančios ir nykstančios visuomenės problemą galima būtų spręsti trimis būdais: įsileidžiant imigrantus, skatinant gimstamumą ir gyventojų kaupimą papildomai.

Veiksmingiausi vaistai, J.Varanauskienės teigimu, būtų gyventojų skatinimas taupyti senatvei, tačiau, SEB banko atstovės įsitikinimu, reikėtų ir skatinti gimstamumą.

„Aš asmeniškai tai manau, kad gimstamumą reikia skatinti. Tai ne tik ekonomika - vaikai gyvenimui suteikia prasmės. Giminės pratęsimas, šeimos pratęsimas, vaikai tarsi senatvės jei ne garantas, tai bent atsarginis variantas“, – sakė J.Varanauskienė.

Racionalioji ekonomika siūlo žmonėms negimdyti, o pagyventi sau, kol kitų užauginti vaikai uždirbs jiems pensiją. „Bet tu turi galbūt ne visada elgtis taip, kad turėtum didžiausią finansinę naudą“, – svarstė ekspertė.

SEB banko vizualizacija/Vaikų skaičius vienai motinai
SEB banko vizualizacija/Vaikų skaičius vienai motinai
SEB vizualizacija/Gimstamumas Baltijos valstybėse
SEB vizualizacija/Gimstamumas Baltijos valstybėse

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Televiziniai „Oskarai“ – išdalinti, o šiuos „Emmy“ laimėtojus galite pamatyti per TELIA PLAY
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas