Kaip 15min jau rašė, kandidatą į Lietuvos banko vadovus Seimui turi pateikti prezidentas Gitanas Nausėda, tačiau iki V.Vasiliausko kadencijos pabaigos likus mažiau nei mėnesiui nėra jokių nei oficialių, nei neoficialių žinių, kas jį pakeis.
Prezidentūra 15min tvirtino, kad kandidatas bus įvardytas antroje kovo pusėje, tačiau Seimo nariai ir ekspertai atkreipia dėmesį, kad trūksta laiko diskusijoms ir darbų perėmimui. Apie tai plačiau skaitykite ČIA.
Lietuva laikinai neturėtų atstovo ECB
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) kreipėsi į Lietuvos banką prašydamas išaiškinti, kas atstovautų Lietuvai ECB valdančiojoje taryboje, jeigu iki V.Vasiliausko kadencijos pabaigos nebus patvirtintas naujasis Lietuvos banko vadovas.
ECB valdančiosios tarybos posėdis vyks balandžio antroje pusėje.
„Mūsų žiniomis, pasibaigus Vito Vasiliausko kadencijai, joks kitas banko valdybos narys negalėtų jo pavaduoti ECB valdančiojoje taryboje ir tai grėstų Lietuvai reputaciniu skandalu. Iš esmės turime daryti viską, kad to išvengtume. Turime užtikrinti pakankamai laiko diskusijai dėl naujojo kandidato ir, kol vyks diskusijos, kad būtų, kas atstovaus Lietuvai ECB“, – 15min tvirtino Seimo BFK pirmininkas Mykolas Majauskas.
Nors Lietuvoje centrinio banko valdybos pirmininką gali pavaduoti kiti valdybos nariai, tačiau ECB valdančiojoje taryboje, preliminariais duomenimis, jei šalies centrinio banko vadovas nepaskirtas, Lietuvai atstovauti eilinis valdybos narys negalėtų.
M.Majauskas tvirtino, kad tokiu atveju gali tekti prašyti prezidento pratęsti V.Vasiliausko kadenciją.
Politologas Virgis Valentinavičius 15min anksčiau taip pat yra teigęs, kad Lietuvos banko vadovo paskyrimas laiku yra svarbus dėl to, kad jis galėtų sklandžiai atstovauti Lietuvai ECB.
„Jei atstovavimas ECB susitrukdytų, nebūtų gerai. ECB – vienintelė vieta, kur Lietuva gali pasisakyti dėl banko politikos, o tai sprendžia euro gerovę, tas svarbu", – sakė politologas.
Patvirtindavo per 17 kalendorinų dienų
Pasak M.Majausko, ankstesniais kartais (tiek 2011 metais, tiek 2016 metais) nuo prezidento dekreto iki sprendimo paskirti naująjį Lietuvos banko vadovą praeidavo 17 kalendorinių dienų. Tiek prireikdavo laiko oficialioms procedūroms.
Kalbama, kad 2011 metais dėl V.Vasiliausko kandidatūros dar apie mėnesį iki oficialių procedūrų diskutuota ir neformaliai.
Tiek Seimo nariai, tiek ekspertai atkreipia dėmesį, kad įprastinė praktika, jog kandidatai į svarbių institucijų vadovus iš anksto prisistato Seimo nariams, frakcijoms, įvardija savo planus ir vizijas. Tad paskutinę minutę įvardytas galimas naujasis Lietuvos banko vadovas gali Seime sukelti nemažai aistrų ir pradėti politinių rietenų karuselę – juolab turint mintyje jaučiamą įtampą tarp Vyriausybės ir prezidentūros.
Iš kitos pusės, prireikia laiko ir sklandžiai perimti atsakingą postą.
Iš prezidento G.Nausėdos lūpų iki šiol viešai yra išsprūdusi tik viena galimo kandidato pavardė – jo vyriausiojo patarėjo ekonominiais klausimais Simono Krėpštos, turinčio ir darbo Lietuvos banke patirties.
Tiesa, neseniai apie savo pasitraukimą paskelbė prezidentūros kanceliarijos kanclerė Algė Budrytė, turinti ilgametę patirtį bankininkystėje – rinkoje kalbama, kad A.Budrytė postą prezidentūroje galėjo palikti norėdama „politiškai atšalti“.
Tokią sąvoką prezidentas panaudojo argumentuodamas savo atsisakymą ambasadoriais skirti buvusius užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrus Liną Linkevičių bei Raimundą Karoblį, pretendavusius užimti ambasadorių postus JAV ir Europos Sąjungoje.
