Anot Laisvės frakcijos, įvedus reguliavimą, kuomet neapmokestinamas įmonių reinvestuojamas pelnas, verslams leistų paspartinti plėtrą ir diegti jų poreikius atitinkančius vadybinius bei technologinius sprendimus. Be to, įmonių pelno mokesčio pakeitimai atsisakant reinvestuoto pelno apmokestinimo yra svarbūs aukštesnės pridėtinės vertės ekonomikoje kūrimui.
„Dabartinis geopolitinis kontekstas ir prekybos konfliktai reikalauja ieškoti skubių sprendimų, kaip pagerinti verslo sąlygas Lietuvoje ir padidinti šalies patrauklumą investuotojams. Laisvės partijos mokesčių politikos prioritetas – palankesnė mokestinė aplinka verslui, o neapmokestinamos investicijos suteikia papildomų galimybių ir motyvacijų investuoti tiek vietinėms įmonėms, tiek užsienio kapitalui“, – sakė įstatymo pataisų iniciatorė I.Pakarklytė.
Laisvės frakcija akcentuoja, jog mokestinė lengvata reinvestuojamam pelnui yra būtina siekiant išlaikyti Lietuvos mokesčių sistemos konkurencingumą ir pritraukiant naujas investicijas. Mūsų šalis – vienintelė likusi regione, vis dar apmokestinanti reinvestuotą pelną: Estija, Latvija ir Lenkija tokio apmokestinimo jau atsisakė.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija prognozuoja, kad įvedus mokestinę lengvatą, jau 2024 m. Lietuvos ekonomikos augimo tempas padidėtų daugiau kaip dešimtadaliu – vietoje numatomo 3,5 proc. siektų 3,9 proc. per metus.
„Trumpuoju laikotarpiu biudžetas patirtų laikinų netekimų, bet apmokestinimo reformai vykdyti pasiskolintas vienas euras per 10 metų padidintų BVP prieaugį nuo 3,7 iki 5 eurų – kitaip sakant, investicija atsipirktų nuo 3 iki 5 kartų. Be to, metinės investicijos augtų beveik 4 proc. ir būtų sukurta beveik 3 tūkst. papildomų darbo vietų“, – viešo posėdžio metu teigė ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė.
Pabrėžiama, jog mokestinė lengvata reinvestuojamam pelnui ypač svarbi smulkiam bei vidutiniam verslui. Lietuvos banko atliktas smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimo galimybių tyrimas atskleidė, kad šis verslas mūsų šalyje susiduria su finansavimo problemomis. Tuo tarpu Estijos patirtis rodo, kad būtent paskirstomojo pelno modelio įdiegimas padidino įmonių likvidumą, o nauda ypač buvo jaučiama įmonėse, kurių prieiga prie finansų yra prastesnė.
Numatoma, jog įstatymo projektas Seime bus svarstomas kovą prasidėsiančios pavasario sesijos metu.
