LLRI vyresnysis ekspertas Vytautas Žukauskas tvirtina, kad politikai ir paprastai yra linkę ieškoti greitų sprendimų bei ignoruoti ilgalaikes pasekmes, bet COVID-19 krizė ir artėjantys rinkimai šią tendenciją dar labiau sustiprino.
Pasak jo, sąlygas išlaidauti sudarė ir per pandemiją atlaisvintos fiskalinės drausmės taisyklės.
Lietuvos Vyriausybė ir Seimas pandemijos pradžioje nusprendė, kad šalis šiemet galės pasiskolinti 5 mlrd. eurų.
Politikai per rinkimus apeliuoja į žmonių sąžinę, patriotiškumą ir vertybes, bet tikrąsias vertybes jie patys parodys, pasirinkdami neišlaidauti, kai yra tokia galimybė.
„Stipriai auganti skola šiandien bus arba didesni mokesčiai ateityje, arba mažesnė galimybė finansuoti biudžeto išlaidas“, – antradienį spaudos konferencijoje aiškino V.Žukauskas.
Anot jo, galimybė didinti išlaidas taip pat sumažino valdžios poreikį vykdyti pribrendusias struktūrines reformas.
Ekspertas taip pat perspėjo, kad ekonomikos skatinimo priemones inicijavusiems politikams pasibaigus krizei bus sunku jų atsisakyti.
Pasak V.Žukausko, naujiems valdantiesiems po Seimo rinkimų dabar yra tinkamas metas pasižymėti „ne didelio išlaidavimo ar skolos rodikliais, o orientyrų nepraradimu“.
„Politikai per rinkimus apeliuoja į žmonių sąžinę, patriotiškumą ir vertybes, bet tikrąsias vertybes jie patys parodys, pasirinkdami neišlaidauti, kai yra tokia galimybė“, – sakė LLRI ekspertas.
Instituto prezidentė Elena Leontjeva irgi sakė, kad pandemijos įkarštyje valdžia turėjo progą optimizuoti valstybės biudžetą ir viešojo sektoriaus funkcijas, užuot kamšiusi biudžeto skyles skolintais pinigais.
„Karantinas tam būtų padėjęs, nes pamatėme, kad, be tam tikrų funkcijų, gyvenimas negriūna“, – kalbėjo E.Leontjeva.
Pasak LLRI prezidentės, valdžia tikriausiai šios galimybės neišnaudojo todėl, kad esant finansinei pagalvei jos nespaudė nei laikas, nei finansai.
„Verslas per pandemiją atsilaikė, nes permąstė, taupė, atsisakė nereikalingų veiklų ir ėmėsi naujų. Valstybė, deja, to nepadarė“, – tvirtino ji.
Planai rinkimams
LLRI prieš rinkimus analizavo partijų programų punktus, susijusius su pokyčiais ekonomikoje.
Instituto tyrimų vadovė Guoda Azguridienė sakė, kad partijas vienija siekis sukurti aukštos pridėtinės vertės ekonomiką.
Vis dėlto, anot jos, šis tikslas paskęsta prieštaringuose veiksmuose, o tokią ekonomiką įmanoma pasiekti esant konkurencingiems mokesčiams, mažai biurokratijai, minimaliai korupcijai, stabiliems įstatymams.
„Tai neturi būti retorinis šūkis – tai yra ekonominė politika“, – teigė G.Azguridienė.
Anot jos, politikų veiksmai turi ne tik skatinti investicijas, bet taip pat ir padėti būsimajam darbuotojui. Pirmiausia – per kokybišką švietimą.
„Jeigu norime didesnę pridėtinę vertę kuriančios ekonomikos, tai ir politika turi būti didesnės pridėtinės vertės“, – sakė ekspertė.
Laisvosios rinkos institutas tvirtina, kad tam reikalinga kokybiškesnė įstatymų leidyba, kuri šiuo metu devalvuota, ir valdžios požiūrio į žmogų pokyčiai.
„Turbūt labiausiai iš naujų Seimo narių žmonės tikisi, kad valdžia iš mūsų Viešpaties taptų visų tarnu“, – kalbėjo LLRI prezidentė E.Leontjeva.
Ji tvirtino, kad politikams taip pat svarbu suprasti, kad jų susitelkimas tam tikrais klausimais nukreipia ir visuomenės žvilgsnį į tam tikras problemas.
„Tai yra, jeigu turime nuolat stebėti besikeičiančius įstatymus, nesame tikri dėl savo ateities stabilumo. Jeigu žmones nuolat maitina pašalpomis, (...) čia ir bus nukreiptas žmonių interesas ir energija“, – sakė instituto vadovė.
