Direkcijos statusą iš valstybės įmonės nuo šių metų pakeitus į akcinę bendrovę, buvo tikimasi, kad ji galės pati pritraukti papildomų lėšų skolindamasi, tačiau Finansų ministerija to daryti neleidžia, nes LAKD pati negeneruoja pajamų, o visą finansavimą gauna iš valstybės biudžeto ir europinių fondų.
„Tą planavome pasidaryti, bet šiai dienai įmonė negauna pajamų, visos lėšos skirtos iš biudžeto – tai yra biudžetinės lėšos, Europos Sąjungos lėšos – tai reikia tam tikrų įstatymų pokyčių, kad gautume tas (papildomas – BNS) pajamas“, – antradienį LRT radijui sakė M.Švaikauskas.
Anot jo, gavus papildomų pajamų įmonė galės ne tik skolintis, bet ir finansuoti viešosios ir privačios partnerystės projektus.
„Kaip galėtų tai vadintis – ar tai rinkliavos, ar tai komercinės pajamos – ir kai ta galimybė atsiras, mes galėsime jau patys skolintis arba vykdyti tuos privačios partnerystės projektus, kur galėtume ir grąžinti pinigus iš tų šaltinių surenkamų, sakykime, rinkliavų, iš tų komercinių pajamų“, – teigė M.Švaikauskas.
Jo manymu, LAKD pajamų galėtų gauti ir iš magistralinių kelių naudotojo mokesčio, kurį moka sunkusis transportas.
„Mes esame pasiruošę pasiūlyti ir tam tikrus įstatymų pokyčius, tas pats vinjetės mokestis galėtų būti tiesioginis Lietuvos automobilių kelių direkcijos“, – sakė Kelių direkcijos vadovas.
Seimo Ekonomikos komitetui pristatydamas skolinimosi planus M.Švaikauskas gegužę teigė, kad su finansų įstaigomis buvo tariamasi dėl 100 mln. eurų overdrafto, derybos buvo pasiekusios pasirašymo stadiją. Tačiau spalį M.Švaikauskas BNS teigė, kad direkcija skolintis negali dėl Finansų ministerijos patvirtintų nuostatų.
Vyriausybei planuojant kitais metais Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) skirti tiek pat lėšų, kaip ir šiemet – 543 mln. eurų – kelininkai teigia, kad jų neužteks kelių būklei palaikyti, be to, dėl infliacijos bus atlikta mažiau darbų, tarp jų ir dalies kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos.
Be KPPP, kitąmet keliams bus skirta dar 174,3 mln. eurų Europos Sąjungos paramos bei dalis laikinojo bankų solidarumo įnašo dalis, todėl bendra suma sieks 717,5 mln. eurų.
