Vartotojų pasitikėjimo rodiklio augimą lapkričio mėn. lėmė geresnės visų jo sudedamųjų dalių prog¬nozės. Gyventojai optimistiškiau vertino šalies ekonominės bei namų ūkio finansinės padėties perspektyvas ir galimybę bent kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn., šiek tiek padaugėjo manančiųjų, kad bedarbių skaičius mažės.
Lapkričio mėn. 10 procentų gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius 12 mėn. pagerėjo, 35 procentai – kad pablogėjo, 54 procentai – kad nepasikeitė (spalio mėn. – atitinkamai 9, 37 ir 53 proc.). Vertindami tikėtinus savo šeimos finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėn., 17 procentų gyventojų vylėsi, kad ji pagerės, 26 procentai manė, kad suprastės (spalio mėn. – atitinkamai 15 ir 29 proc.). 52 procentų gyventojų vertinimu, jų namų ūkio finansinė padėtis artimiausiais metais nesikeis.
Vertindami šalies ekonominę padėtį, 13 procentų gyventojų teigė, kad per praėjusius metus ji pagerėjo, 42 procentai – kad pablogėjo, 45 procentai – kad nepasikeitė (spalio mėn. – atitinkamai 16, 46 ir 38 proc.). 26 procentai gyventojų manė, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. truputį pagerės, 27 procentai – kad pablogės, 42 procentai prognozavo, kad padėtis išliks tokia pati (spalio mėn. – atitinkamai 21, 31 ir 43 proc.).
Lapkričio mėn. 18 procentų gyventojų tikėjosi artimiausius 12 mėn. bedarbių skaičių mažėsiant, 41 procentas prognozavo, kad jis ir toliau augs (spalio mėn. – atitinkamai 17 ir 42 proc.).
Savo galimybes bent kiek sutaupyti per ateinančius 12 mėn. gyventojai vertino optimistiškiau nei praėjusį mėnesį. Nesitikinčiųjų nors kiek sutaupyti per artimiausius metus dalis sumažėjo nuo 78 iki
71 procento.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime lapkričio mėn. skyrėsi 1 procentiniu punktu: mieste jis sudarė minus 15, kaime – minus 14. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 5, o kaime – 4 procentiniais punktais. Miesto gyventojų, besitikinčių bent kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių, padaugėjo nuo 22 iki 30 procentų, prognozuojančių savo namų ūkio finansinės padėties gerėjimą – nuo 14 iki 17 procentų. Šalies ekonominės padėties perspektyvas miesto gyventojai vertino taip pat optimistiškiau: manančiųjų, kad šalies ekonominė padėtis gerės, dalis padidėjo nuo 20 iki 24 procentų.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklio didėjimą kaime lėmė optimistiškesnės šalies ekonominės padėties prognozės. Kaimo gyventojų, prognozuojančių šalies ekonominės padėties gerėjimą, dalis padidėjo nuo 23 iki 31 procento. Kaimo gyventojai taip pat geriau vertino savo namų ūkio finansinės padėties perspektyvas: nuo 24 iki 21 procento sumažėjo gyventojų, prognozuojančių savo namų ūkio finansinės padėties blogėjimą, o nesitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. gyventojų dalis sumažėjo nuo 77 iki 73 procentų.
Per metus (2012 m. lapkričio mėn., palyginti su 2011 m. lapkričio mėn.) vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 8 procentiniais punktais. Gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis blogės, dalis sumažėjo nuo 42 iki 27 procentų, prognozuojančių bedarbių skaičiaus didėjimą – nuo 48 iki 41 procento. Taip pat truputį pagerėjo savo namų ūkio finansinės padėties ir galimybės nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. vertinimas: gyventojų, besitikinčių savo namų ūkio finansinės padėties gerėjimo, dalis padidėjo nuo 13 iki 17 procentų, o visiškai nesitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. dalis sumažėjo nuo 38 iki 32 procentų.
