Lietuvos banko duomenimis, apie 1,5 proc. atsiskaitymų pagal kiekį dabar sudaro mokėjimai virš 5 tūkst. eurų.
Tačiau nuo lapkričio situacija keisis – mokėti grynaisiais bus galima tik iki 5 tūkst. eurų, o virš šios sumos bus privaloma atsiskaityti pavedimu.
Kaip 15min nurodė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), šiuo atveju bus vertinama ne vienos įmokos suma, tačiau bendra visų mokėjimų už konkretų sandorį suma.
„Sandorį sudarę asmenys neturi teisės dirbtinai skaidyti sandorio, taip siekiant išvengti nustatytų ribojimų“, – nurodė VMI.
Galios kelios išimtys
Seimas, be kita ko, nustatė, kad įmonės, kurios nepaisys draudimo ir grynaisiais atsiskaitys virš 5 tūkst. eurų, bus pripažįstamos neatitinkančiomis minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų. Tai reiškia, kad jos vienerius metus negalėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
Gyventojams taip pat numatyta atsakomybė – pažeidę Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymą, ateityje jie nebegalėtų pagrįsti turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinių.
Galios ir kelios išimtys, kai 5 tūkst. eurų ribą viršijantys mokėjimai bus toleruojami – pavyzdžiui, kai viena pusė neturi sąskaitos, reikės atsiskaityti greitai, neveiks interneto bankas ar kitais atvejais. Tačiau tada sandorio pusės apie jį turės informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją.
Pranešti apie tokį sandorį asmuo turės per 10 dienų. Pasak inspekcijos, tikslią tvarką dėl tokios informacijos teikimo VMI yra parengusi ir pateiks visuomenei derinimui artimiausiu metu.
Parlamente svarstant įstatymą, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas yra sakęs, kad toks ribojimas yra svarbi priemonė kovojant su šešėliu ir pinigų plovimu. Jis siūlė nustatyti ir ambicingesnę – 3 tūkst. eurų – ribą, tačiau tam nepritarė Seimo nariai, palaikydami Vyriausybės siūlymą.
Lietuvos verslo konfederacija siūlė įvesti dar griežtesnį ribojimą – visiškai uždrausti atsiskaitymus grynaisiais, nes „kiti ribojimai neveiktų, šešėlis klestėtų.“
Lietuva, įvedusi šį ribojimą, netampa išskirtinė.
„Graikijoje visiems sandoriams taikomas 500 eurų grynaisiais ribojimas, Italijoje nuo šių metų sausio – 1000 eurų. Latvijoje tiek fiziniams, tiek ir juridiniams asmenims taikomas 7,2 tūkst. eurų atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimas. Be to, grynieji neleidžiami, jeigu tai susiję su nekilnojamojo turto sandoriais“, – 15min komentavo Lietuvos bankas.
Tačiau Lietuvos smulkieji verslininkai pripažįsta tokio ribojimo nelaukiantys ir nesuprantantys, nes, jų teigimu, tai sukels papildomų nepatogumų ir išlaidų.
Verslininkas: „Nuo realybės atitrūkusių žmonių siūlymas“
Verslininkas Gintaris Stoškus, Jurbarke turintis 3 parduotuves, neslėpė, kad jo mažmeninės prekybos versle apie 90 proc. atsiskaitymų vyksta grynaisiais.
„Dirbame su tokiais tiekėjais kaip „Švyturys“, „Volfas Engelman“, „Sanitex“ – ten jokio šešėlio nėra, visi atsiskaitymai apiforminami apskaitos dokumentuose. Pinigus man dabar reikės įnešti į banką, kainuos ir pavedimai. Jei darai jį banko viduje, tai atsieina 23 centus, jei į kitą banką – 41 centą. Tai yra papildomos išlaidos“, – neslėpė G.Stoškus.
Jis pyko, kad sprendimą priėmė „nuo realybės atitrūkę ir verslo niekada neturėję žmonės“.
„Maža to, bankai nustato įvairiausius reikalavimus, reikia pildyti ilgiausias anketas. Betrūksta, kad reikėtų parašyti batų dydį ir galvos formą“, – dėstė verslininkas.
Čia jokios ekonominės logikos nėra, tik pašersime bankus.
Be to, jis tvirtino, kad bankomatuose verslai gali įnešti tik iki 15 tūkst. eurų, kitu atveju reikia važiuoti į banko padalinį.
Pašnekovas taip pat įvardijo, kad dalis tiekėjų siūlo ir nuolaidas, kai atsiskaitoma grynaisiais.
„Čia jokios ekonominės logikos nėra, tik pašersime bankus“, – nukirto jis.
Atmeta teiginius apie šešėlio mažėjimą
Lietuvos nacionalinio verslo konfederacijos vadovė Nijolė Uinskienė antrino, kad naujoji tvarka atneš nepatogumų. Smulkiųjų atstovė taip pat atmetė teiginius, kad tai sumažins šešėlį.
„Jei atvažiuoja produkcija ir tu, būdamas regione, esi daug suprekiavęs grynaisiais, pinigus reikia išvežti į banką, tada daryti tarpbankinius pavedimus. Kodėl aš, suprekiavusi savo parduotuvėje, negaliu atsiskaityti iš kasos ir iš karto pasiimti naujos produkcijos? Kur čia juodi pinigai? Ekonomiką išmanančiam žmogui tai yra nesuprantama“, – kritikos negailėjo N.Uinskienė.
Ji įvardijo ir kitą problemą – padarius pavedimą, pinigai ne iš karto įkrinta į gavėjo sąskaitą.
Bankomatų įrengimas regionuose, anot jos, taip pat vis dar išlieka problema.
„Kai kuriuose regionuose negali įrengti dėl prasto interneto ryšio. Pirma priimamas įstatymas, o tik paskui po metų ieško, kur pastatyti bankomatus. Jeigu kažką darome, pirma paruoškime tinkamas priemones“, – griežtai kalbėjo N.Uinskienė.
Smulkieji verslai susiduria ir su kitu iššūkiu – bankai nenoriai suteikia jiems paskolas. Pasak N.Uinskienės, įmonė, norėdama pasiskolinti nedidelę sumą, privalo turėti „šešių metrų aukščio lašinius.“
Savo ruožtu pigių degalų tinklo „Jozita“ vadovas Jonas Jokubauskis ribojimą komentavo trumpai – jo versle atsiskaitymų grynaisiais vyksta nedaug, tačiau „tai vis tiek yra apribojimas“.
„Tokia atsiskaitymo forma turėtų išlikti, jokio šešėlio čia nėra. Gal tada kviečiais reikės atsiskaityti, daiktais keistis, jei pinigų nebenorime? Tikrai nepalengvins veiklos tokie įstatymai, tik duosime bankams uždirbti“, – neslėpė jis.
Dabar taikomos priemonės
Kaip komentavo VMI, ir dabar yra priemonių, kuriomis ribojami atsiskaitymai grynaisiais.
Pavyzdžiui, VMI, siekdama užtikrinti, kad būtų sumokėti mokesčiai, turi teisę mokesčių mokėtojui duoti nurodymą laikinai (iki vienerių metų) su įmonėmis ir verslą vykdančiais gyventojais atsiskaityti (išmokėti arba gauti pinigus) tik negrynaisiais pinigais.
„Duodant nurodymą gali būti taikomi ir griežtesni nei 5 tūkst. eurų atsiskaitymų grynaisiais pinigais apribojimai“, – pažymėjo įstaiga.
Taip pat Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta, jog nuolatiniai Lietuvos gyventojai turi pateikti VMI informaciją apie jų sudarytus sandorius grynaisiais pinigais, kurie atitinka nustatytas sąlygas.
Nuo šių metų darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos privalo būti mokami pavedimu į darbuotojo nurodytą mokėjimo sąskaitą, išskyrus tam tikras išimtis.
