Per šį laikotarpį vartojimo prekių kainos sumažėjo 0,2 proc., o paslaugų tiek pat padidėjo. Prekių kainų pokyčio įtaka bendram mėnesiniam kainų pokyčiui sudarė –0,176 procentinio punkto, paslaugų kainų pokyčio įtaka sudarė +0,057 procentinio punkto.
Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1,2 proc., o rinkos kainos sumažėjo 0,3 proc. Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamų kainų pokyčio įtaka sudarė +0,158 procentinio punkto, rinkos kainų pokyčio įtaka sudarė –0,271 procentinio punkto.
2018 m. lapkričio mėn., palyginti su spalio mėn., transporto prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 1,6 proc. Pokytį nulėmė degalų, naudotų automobilių, keleivių vežimo oro transportu paslaugų kainų sumažėjimas.
Iš maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų (kainos sumažėjo 0,6 proc.) labiausiai kito kai kurių šviežių vaisių ir daržovių kainos. Iš jų daugiausia sumažėjo mandarinų, o padidėjo vynuogių kainos. Užfiksuotas didelis kininių kopūstų, kivių, žiedinių kopūstų, avokadų, apelsinų, pomidorų kainų sumažėjimas bei spanguolių, saldžiųjų paprikų, gūžinių salotų, greipfrutų kainų padidėjimas. Iš kitų maisto produktų daugiausia atpigo kiti valgomieji gyvuliniai riebalai, o pabrango kruopos.
2018 m. lapkričio mėn., palyginti su spalio mėn., dėl sezoninių nuolaidų drabužių ir avalynės kainos sumažėjo 0,6 proc. Avalynė atpigo 0,7 proc., drabužiai – 0,5 proc.
Iš būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų (kainos padidėjo 1,5 proc.) daugiausia pabrango šilumos energija, kietasis kuras, suskystintos dujos maistui gaminti, bet atpigo gaminiai ir medžiagos būsto priežiūrai ir remontui.
Sveikatos priežiūros prekės ir paslaugos pabrango 0,8 proc. Tam daugiausia įtakos turėjo farmacijos gaminių, medicinos paslaugų kainų padidėjimas bei sanatorijų paslaugų kainų sumažėjimas.
Per metus daugiausia brango degalai
2018 m. lapkričio mėn. metinė (2018 m. lapkričio mėn., palyginti su 2017 m. lapkričio mėn.) infliacija sudarė 2,5 proc.
Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo degalų ir tepalų, kietojo kuro, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų, asmeninių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto, tabako gaminių, daržovių kainų padidėjimas bei vaisių, drabužių, automobilių, kavos arbatos ir kakavos, cukraus, uogienės, medaus, šokolado ir saldumynų kainų sumažėjimas.
Vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 1,9 proc., paslaugų – 4,3 proc.
2018 m. lapkričio mėn., palyginti su 2017 m. lapkričio mėn., valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos kainos padidėjo 1,5 proc., o rinkos kainos – 2,7 proc.
2018 m. lapkričio mėn. vidutinė metinė infliacija sudarė 2,9 proc. Nuo šių metų balandžio mėn. stebima vidutinės metinės infliacijos mažėjimo tendencija.
T. Povilauskas: defliaciją lėmė mažėjusios degalų kainos
ietuvoje lapkritį po dviejų mėnesių pertraukos užfiksuotą vartojimo prekių ir paslaugų kainų sumažėjimą daugiausiai lėmė pingantys degalai, teigia SEB banko vyriausias ekonomistas Tadas Povilauskas.
„Mėnesio defliacija yra pingančių degalų pasekmė. Nuo spalio pabaigos pradėjo mažėti žaliavinės naftos kaina ir tai persimetė į galutinę degalų kainą degalinėse“, – BNS sakė T. Povilauskas.
Pasak jo, benzino kaina degalinėse per mėnesį sumenko 4,1 proc., dyzelino – 1,6 procento. T. Povilausko teigimu, stabilios maisto produktų kainos taip pat prisidėjo prie defliacijos.
„Gruodį maisto kainos išlieka žemos ir šventiniu laikotarpiu greičiausiai nedidės. Tam įtakos gali turėti padidintas valdžios dėmesys prekybos centrų taikomoms kainoms (...) Defliacija buvo naudinga prekybos tinklams, jų apyvartos paskutiniais mėnesiai smarkiai augo“, – aiškino SEB ekonomistas.
T. Povilauskas prognozavo, kad gruodžio mėnesį Lietuvoje bus užfiksuota nulinė arba minimali infliacija, o didesnių pokyčių sulauksime 2019-ųjų sausį, kai brangs elektros energija ir gamtinės dujos – vien tik jų kainų augimas lems 0,5 procentinio punkto vartojimo kainų indekso padidėjimą.
„Namų ūkiai, kurie gauna mažesnes pajamas arba šildosi dujomis, gali pajusti kainų skirtumą, tačiau ryškesnio pokyčio didesnei visuomenės daliai nebus“, – sakė T. Povilauskas.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje lapkričio mėnesį buvo 0,1 proc. mėnesio defliacija. Metinė infliacija (lapkritį, palyginti su 2017 metų lapkričio mėnesiu) siekė 2,5 proc., vidutinė metinė infliacija buvo 2,9 procento.
Defliacija lapkritį užfiksuota visose trijose Baltijos valstybėse
Vartojimo prekės ir paslaugos lapkritį pigo visose trijose Baltijos valstybėse, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys.
Mėnesio defliacija Lietuvoje ir Latvijoje lapkritį buvo 0,1 proc., Estijoje – 0,5 procento.
Mažiausia metų (12-os mėnesių) infliacija išliko Lietuvoje.
Vartojimo prekės ir paslaugos kainos per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai lapkričiu) Lietuvoje pakilo 2,5 proc., Latvijoje – 3,0 proc., Estijoje – 3,4 procento.
Vartojimo prekės Lietuvoje per metus pabrango 1,9 proc., paslaugos – 4,3 proc., Latvijoje – po 3,0 proc., Estijoje – atitinkamai 2,5 proc. ir 5,0 procento.
