„Manau, kad Lietuva turėtų atitikti euro įvedimui keliamus valstybės skolos, viešųjų finansų deficito ir infliacijos reikalavimus. Tuo neabejoju. Ir manau, kad Vyriausybė teisingai elgiasi, siekdama šių tikslų. Bet, mano galva, nėra svarbu, ar euras bus 2014, 2012 ar 2020 metais. Manau, kad svarbu daryti teisingus dalykus. Noriu pabrėžti, mes neturime siekti sumažinti biudžeto deficito tam, kad įsivestume eurą“, – interviu LTV laidai „Panorama“ sakė L.Christensenas.
Anto jo, Lietuva turi sumažinti deficitą, nes to nepadarius ji tiesiog bankrutuotų.
„Euro įvedimas – kilnus siekis. Bet mes darome tai ne dėl euro. Darome, nes tai tiesiog teisinga. Taigi, jei valdžia nori įsivesti eurą 2014 metais, ji neturi žaisti su 2012 m. biudžetu, net jei ir artėja rinkimai. Mes matome, kad rinkimų kampanija jau prasideda ir jei tai taps nevaldoma – apie eurą galime pamiršti“, – kalbėjo analitikas.
Jo manymu, Finansų ministerijos prognozės, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs beveik 6 proc., yra įmanomos, tačiau bankas nėra toks optimistiškas.
„Manome, kad augimas bus apie 4 proc. Vienas iš pagrindinių augimo variklių – eksportas. Lietuvos kaimynai atsigauna, Rusija stiprėja, Lenkija stiprėja, Švedija, Suomija, Vokietija – visos stiprėja. Bet mes vis dar matome silpną vidaus vartojimą ir investicijas, tad apie stipresnį atsigavimą turėtume kalbėti 2012–2013 metais, nes šiuo metu padėtis vidaus rinkoje gana silpna“, – kalbėjo L.Christensenas.
Jis, be kita ko, pripažino, kad Skandinavijos bankai suvaidino vaidmenį pučiant Lietuvos vidaus vartojimo burbulą. Dabar jie pernelyg sugriežtino skolinimo politiką, teigia bankininkas.
„Taip, klaidų buvo padaryta. Akivaizdu, kad tos klaidos padarytos ir prasidėjus nuosmukiui. Galbūt tomis aplinkybėmis bankai paskolų sąlygas ir skolinimo politiką sugriežtino pernelyg smarkiai. Bankai daro klaidų, kaip ir bet kas kitas ir, manau, bankai tai turi pripažinti, jei dar to nepadarė“, – sakė „Danske Bank“ analitikas.
