Pasak „Lašų duona“ vadovo ir bendraturčio Zenono Akramavičiaus, „Lašų duona“ gabenama į JAV, Kanadą, Australiją, Angliją, Airiją, Vokietiją, Ispaniją -ten, kur yra lietuvių, lenkų, rusų. Z.Akramavičius savo kepamą duoną vadina priešnuodžiu nostalgijai – pavyzdžiui, prie juodos lietuviškos duonos Los Andžele į eilę rikiuojasi tiek lietuviai, tiek ir rusai, ukrainiečiai, baltarusiai, lenkai. „Pasaulis labai mobilus, o kadangi duoną gabename užšaldytą, ji į atokiausius planetos kampelius gali keliauti mėnesį ar ilgiau“, – aiškina verslininkas.
„Lašų duonos“ Vilniuje galima rasti vos keliose parduotuvėse, nes didžiųjų prekybos tinklų sąlygas gamintojas vadina nepalankiomis. Eksportas, gelbėjęs įmonę per krizę, paprastesnis tuo, kad į vieną konteinerį galima prikrauti iki 20 tonų, o išvežiojant duoną po parduotuves į mašiną telpa vos 1 ar 1,5 tonos produkcijos. „Lašų duona“ turi 14 nuosavų parduotuvių tinklą.
Nors „Lašų duona“ ir paklausi, kad nenukentėtų kokybė, plėstis vengiama. Paramos kepyklos modernizavimui nenumatyta, o duonos eksportas į trečiąsias šalis, skirtingai nei pieno ar mėsos eksportas, nesubsidijuojamas. Gal todėl Rokiškio verslininką dabar vilioja vėjo energetika – viena vėjo jėgainė Lašų kaime jau veikia, o netrukus bus paleista antroji. „Norėtume naudoti savo pagamintą elektrą gamyboje“, -planuoja vadovas.
