LAT Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija trečiadienį atsisakė priimti įmonių kasacinį skundą. LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Todėl lieka galioti Apeliacinio teismo liepos 13-ąją paskelbta nutartis, kad Vilniaus apygardos teismas balandį pagrįstai priėmė Energetikos ministerijos ieškinį dėl milijoninės kompensacijos. „Veolia“ ir jos partnerės siekė, kad valstybės ieškinys prieš jas nebūtų priimtas šalies teisme.
„Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo“, – rašoma LAT nutartyje.
Bendrovės LAT prašė panaikinti Apeliacinio ir Vilniaus apygardos teismų nutartis bei atsisakyti priimti ministerijos ieškinį. Anot jų, ginčo nagrinėjimas Lietuvos teismuose galimas tik užsienio investuotojui sutikus, o jis tokio sutikimo nedavė. Be to, šalys yra susitarusios ginčus spręsti ne Lietuvos jurisdikcijoje.
Pasak „Veolia“, „Vilniaus energijos“ ir „Litesko“, teismai pažeidė pamatinius teisės principus: valdžių padalijimo, teisinės valstybės bei „nemo judex in propria causa“ (niekas negali būti teisėju savo paties byloje).
„Tiek tarptautinė sutartis, tiek ir Lietuvos nacionalinė teisė nesuteikia teisės Lietuvos vykdomajai valdžiai reikšti ieškinį teismuose prieš užsienio investuotoją“, – argumentuoja įmonės.
Pasak Apeliacinio teismo, LAT 2023 metų kovo 30 dienos nutartimi jau išaiškino, kad valstybė turi teisę teikti ieškinį ir kad ji įgaliodama Energetikos ministeriją veikia teisėtai.
Vilniaus apygardos teismas nutarė, kad ministerijos ieškinys neturi jokių trūkumų, Lietuvos teismai turi tarptautinę jurisdikciją, o ginčo šalis nukreipti į arbitražą nėra teisinio pagrindo.
Energetikos ministerija 2020 metų liepą pateikė ieškinį „Veolia“ grupės įmonėms „Veolia Environnement“, „Veolia Energie International“, „Vilniaus Energija“ ir „Litesko“, taip pat koncernui „Icor“ ir su šiomis įmonėmis susijusiems asmenims – Andriui Janukoniui, Linui Samuoliui ir buvusiam Vilniaus merui Artūrui Zuokui.
Lietuva siekia įrodyti, kad „Veolia“ ir „Icor“ 1999-2003 metais neteisėtai gavo šilumos ūkių nuomos sutartis dešimtyje šalies savivaldybių ir neteisėtai pelnėsi iš šilumos vartotojų.
Lietuva teigia, kad „Veolia“ ir „Icor“ per savo atstovus atliko neteisėtus mokėjimus šalies pareigūnams, kad galėtų išsinuomoti šilumos ūkį ir nuomos sutartis įgijo korupciniais veiksmais. Lietuva teismui pateikė įrodymus, kad „Veolia“ nesąžiningai veikė su „Icor“, siekiant nepagrįstai pasipelnyti vartotojų sąskaita.
Bylą prieš Lietuvos valstybę Vašingtono arbitraže 2016 metais inicijavusi „Veolia“ teigė, kad Lietuvos institucijų veiksmai pažeidė Prancūzijos ir Lietuvos dvišalės investicijų apsaugos sutartį, o jos investicijos nukentėjo dėl nesąžiningo Lietuvos politikų ir reguliavimo institucijų elgesio, ir Vašingtono arbitraže reikalauja 79 mln. eurų žalos atlyginimo.
Lietuva 2017 metais pateikė priešieškinį arbitražui, 2020 metais jį atsiėmė ir nutarė toliau bylinėtis šalies teismuose, bet jie ieškinius atmetė.
Po ministerijos skundo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiemet kovo 30-ąją pripažino, kad ankstesni teismai netinkamai nagrinėjo ieškinį, panaikino šiuos sprendimus ir įpareigojo bylą nagrinėti iš naujo.
