Tai reiškia, kad nuo šiol asociacija LATGA nebesuteikia licencijų ir neberenka atlygio Rusijos ir Baltarusijos organizacijoms priklausantiems autoriams už jų kūrinių naudojimą.
Asociacijos LATGA žiniomis, kol kas vos kelios užsienio šalys sustabdė bendradarbiavimą su Rusijos kolektyvinėmis autorių teisių administravimo organizacijomis. Tarp jų – Jungtinė Karalystė, Lenkija, Australija. Duomenų dėl panašių sankcijų Baltarusijai organizacija neturi.
„Sustabdydami bendradarbiavimą, mes, Lietuvos autoriai, galima sakyti, pradėjome taikyti savo ekonomines sankcijas agresorei Rusijai ir jos bičiulei Baltarusijai. Tačiau šiuo atveju pinigai nėra svarbiausias dalykas. Puikiai žinome, kad Rusija savo kultūrą ir meną naudoja kaip minkštąją galią, o ją, kaip ir kitas, norisi sumažinti iki minimumo. Be to, šiuo žingsniu išreiškiame palaikymą Ukrainos autoriams, kurių nemaža dalis dabar gina tėvynę nuo užpuolikų su ginklu rankoje ir neturi nei laiko, nei jėgų, nei įkvėpimo kūrybai“, – sako Asociacijos LATGA tarybos prezidentė Raminta Naujanytė-Bjelle.
Pasak asociacijos direktorės Lauros Baškevičienės, licencijos dėl Rusijos ir Baltarusijos bendrijų atstovaujamų autorių kūrinių naudojimo neteikiamos ir autorinis atlyginimas už jas nerenkamas jau nuo balandžio pradžios. Pinigų pervedimai už atstovaujamų autorių kūrinių naudojimą didžiausiai Rusijos kolektyvinio administravimo bendrijai RAO buvo sustabdyti dar anksčiau.
Ji sako, kad kūrinių naudotojai dabar yra patys atsakingi už licencijų, suteikiančių teisę naudoti Rusijos ir Baltarusijos kolektyvinio autorių teisių administravimo organizacijų autorių kūrinių, gavimą.
„Suprasdami, kad šios sankcijos įneša nemažai sumaišties į intelektinės nuosavybės naudojimo rinką, kūrinių naudotojams (tiek komercinėms, tiek valstybinėms organizacijoms) rekomenduojame paprasčiausiai peržiūrėti savo repertuarus ar leidybos planus ir atsisakyti rusų, baltarusių kūrinių, o vietoj jų įtraukti daugiau Lietuvos, Ukrainos autorių kūrybos. Taip prisidėsite prie didesnės Lietuvos ir Ukrainos autorių kūrinių sklaidos, o tuo pačiu „įdarbinsite“ jų kūrybą“, – pataria direktorė L.Baškevičienė.
Asociacija LATGA dar kovo pradžioje su Estijos autorių bendrija EAÜ ir Latvijos autorių bendrija AKKA/LAA išsiuntė kreipimąsi 228 bendrijas iš 120 pasaulio šalių vienijančiai Tarptautinei autorių ir kompozitorių bendrijų konfederacijai CISAC dėl Rusijos autorių bendrijų pašalinimo iš šios organizacijos.
„Deja, jokių aktyvių veiksmų šia kryptimi nesulaukėme, todėl iniciatyvos ėmėmės patys. LATGA Taryboje gimė sprendimas neribotam laikui sustabdyti bendradarbiavimą tiek su Rusijos, tiek su Baltarusijos autorių teisių bendrijomis. Apie šį sprendimą rusams ir baltarusiams jau pranešėme oficialiais raštais, o taip pat paraginome kitas šalis pasekti mūsų
ir kitų bendradarbiavimą sustabdžiusių bendrijų pavyzdžiu“, – sako LATGA tarybos prezidentė R.Naujanytė-Bjelle.
LATGA yra pasirašiusi 169 tarptautines abipusio ar vienašalio atstovavimo sutartis su autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijomis iš 69 užsienio šalių.
Beveik 6 tūkstančiams Lietuvos autorių atstovaujanti asociacija LATGA yra tokių didžiulių tarptautinių autorių teisių bendrijų kaip CISAC (International Confederation of Societies of Authors and Composers), GESAC (European Grouping of Societies of Authors and Composers), IFFRO (International Federation of Reproduction Rights Organisations), SAA (Society of Audiovisual Authors) ir kitų narė.