Jo žodžiais, konsultacijos ir derybos strateginiam „Air Baltic“ investuotojui pritraukti vyko kone su visomis pasaulinio lygio aviakompanijomis, taip pat su įvairiais investicijų fondais.
Atsakymas į BNS žurnalisto klausimą, ar vyriausybė ir toliau planuoja savo žinioje turėti kontrolinį „Air Baltic“ akcijų paketą, K.Ozolinis pareiškė, jog tokio tikslo nėra. Jo žodžiais, gali būti parduotos kad ir visos šios bendrovės akcijos, tačiau tokiu atveju atitinkama sutartimi turėtų būti įtvirtinta valstybės įtaka strateginiams sprendimams.
„Jei matysime, kad visas „Air Baltic“ akcijas siekiantis įsigyti investuotojas pritaria mūsų sąlygoms, kodėl gi jų ir neparduoti? Tai sukurtų sąlygas šiai skrydžių bendrovei augti ir sumažintų mokesčių mokėtojų pinigų naudojimo rizikas“, – pabrėžė K.Ozolinis.
„Šios bendrovės plėtrai būtinas į ją investuoti pasiryžęs akcininkas. Valstybė nėra efektyvi dalininkė, nes neturi tokių galimybių, kaip privatus investuotojas – Europos Sąjungos įstatymai valstybės investicijas prilygina valstybės paramai. Todėl privalome ieškoti strateginio partnerio, kad „Air Baltic“ galėtų augti pagal rinkos principus ir sąlygas“, – pridūrė jis.
Pasak jo, siūlymai vyriausybei dėl „Air Baltic“ privatizavimo, konsultante pasirinkus tarptautinę kompaniją „Lazard Freres“, turi būti pateikti iki lapkričio 3-osios.
Šių metų balandį Danijos investuotojas Larsas Thuesenas iš Vokietijos verslininko Ralfo Dieterio Montago- Girmeso įsigijo bendrovę „Aircraft Leasing 1“, kuriai priklauso beveik 20 proc. „Air Baltic“ akcijų.
Pernai vasarį „Aircraft Leasing 1“ įsigijo beveik penktadalį „Air Baltic“ akcijų iš Latvijos vyriausybės, investavusi 52 mln. eurų. Likusias akcijas valdančiai valstybei investavus dar 80 mln. eurų, „Air Baltic“ įstatinis kapitalas pernai gegužę buvo padidintas iki 256,5 mln. eurų.
Didžiausia aviakompanija Baltijos šalyse 2015-ųjų vasarą pristatė naują verslo planą „Horizon 2021“, kuris numato gerokai pagerinti oro susisiekimą Baltijos regione. Pagal šį planą per penkerius metus „Air Baltic“ užtikrintų tiesioginius skrydžius 11 maršrutų iš Vilniaus ir tiek pat – iš Talino. Taip pat būtų plečiama skrydžių iš Rygos geografija.
Bendrovė planuoja iki 2021 metų pervežamų keleivių skaičių padidinti trečdaliu iki 4 mln. žmonių per metus.
„Air Baltic“ užsakė 20 naujųjų „Bombardier CS300“ lėktuvų, kuriais ketina atnaujinti savo orlaivių parką, per artimiausius kelerius metus atsisakant visų dabar eksploatuojamų turbosraigtinių lėktuvų. Šių metų pabaigoje „Air Baltic“ turės jau aštuonis „Bombardier CS300“, o likusieji bendrovei bus perduoti iki 2019-ųjų pabaigos.
„Air Baltic“ iš Rygos skraido į daugiau nei 60 Europos, Skandinavijos, Rusijos, NVS šalių ir Viduriniųjų Rytų miestų. Lietuvoje „Air Baltic“ skrydžius vykdo iš Vilniaus ir Palangos oro uostų. Taip pat bendrovė siūlo tiesioginius skrydžius iš Talino.
2016-aisiais „Air Baltic“ uždirbo 1,2 mln. eurų pelno – smarkiai mažiau nei 2015 metais, kai pelnas augo 83 proc. iki 19,5 mln. eurų. Finansinė apyvarta praėjusiais metais padidėjo vos 1 proc. iki 286 mln. eurų, keleivių padaugėjus 10 proc. iki 2,891 milijono.
