Iš Rusijos kilęs, bet Latvijoje gyvenantis buvęs BBC žurnalistas Leonidas Ragozinas, dabar rašantis tokiems žiniasklaidos grandams kaip „Businessweek“, „The Guardian“, „Time“, „Al-Jazeera“, sako, kad Latvijos valdžiai laikas kritiškiau vertinti tai, kas vyksta su šalyje veikiančiais komerciniais bankais. Sąmokslo teorija, jo nuomone, tėra būdas nukreipti dėmesį nuo ten, kur iš tiesų yra problemos esmė, 15min sakė L.Ragozinas.
– Latvijos gynybos ministerija teigia, kad prieš šalį pradėta milžiniška informacinė kampanija, susijusi su būsimais rinkimais. Ištraukta ir Rusijos korta – Kremlius tokiais metodais bando sukelti chaosą, teigia kai kurie ministrai. Kiek tame gali būti tiesos?
Latvijos politikai sunerimę, kai mato šalies vardą pasaulinėse žiniasklaidos priemonėse. Tačiau ar kur nors euro zonoje buvo sulaikytas Nacionalinio banko vadovas? – sako L.Ragozinas.
– Latvijos vyriausybės, tiksliau, kai kurių ministrų poziciją palyginčiau su Kremliaus vedama strategija – kai kas nors įvyksta blogai šalies viduje, ieškomi priešai svetur. Jei kažkas nutinka su Rusija, tos šalies valdžia ima kaltinti JAV – kad šios dėl visko kaltos. Tai vadinama Pavlovo refleksu – matyti sąmokslus, kai šalies viduje atsiranda bėdų, dėl kurių pats kaltas.
Juk niekam ne paslaptis – per Latvijos bankus ilgai buvo plaunami rusiški pinigai. Didžiausia pinigų plovimo istorija buvusioje Sovietų Sąjungoje įvyko būtent Latvijoje, su Moldovos milijardais.
– Kodėl manote, kad čia sunkiai tikėtinas Kremliaus kišimasis? Juk rinkimai į parlamentą vyks šįmet, didelę rinkėjų dalį sudaro rusakalbiai, o valdžios olimpe netrūksta populistų.
– Rusiški bankai, veikiantys Latvijoje, išpūtė didelį finansinį burbulą, nes per juos tekėjo milžiniški pinigai. Tačiau niekas nieko su tuo nedarė. O dabar sako, kad dabartinė krizė – Kremliaus ranka. Logiškai mąstant, kam Rusijos režimui tai daryti, jei per Latvijos bankus plaunami jų nešvarūs pinigai? Pačiam Kremliui tas skandalas yra nenaudingas. Daugelis Latvijoje sutinka, kad šaliai laikas pradėti valytis nuo rusiškų pinigų bankuose, ir tas yra daroma.
Tačiau po tokių istorijų, kai sulaikomas ir apkaltinamas Centrinio banko vadovas, Latvijos vardas šmėžuoja pirmuose Vakarų spaudos leidiniuose. Mes to nepratę matyti, valdžia to nepratusi matyti. Todėl išstoja Gynybos ministerija ir pareiškia, kad čia Kremliaus sąmokslas. Taip tarsi bando nukreipti dėmesį nuo ten, kur iš tiesų yra problema.
Kalbėjausi su Latvijos politikais – jie sunerimę, kai mato Latvijos pavadinimą pasaulinėse žiniasklaidos priemonėse. Tačiau ar kur nors euro zonoje buvo sulaikytas Nacionalinio banko vadovas? Normalu, kad tai visiems įdomu, kas iš tiesų vyksta Latvijoje.
– Tačiau argi nėra priežasčių matyti rusiškos rankos? Dėmesio centre dabar – skandalingoji nuotrauka su Latvijos banko Ilmaro Rimševičiaus puota medžiotojų namelyje su Vladimiro Putino aplinkos žmonėmis kažkur Kamčiatkos miškuose. Pasaulinė naujienų agentūra AP paskelbė, kad tai nėra klastotė, o Latvijos valdžia tuo jau abejoja.
– Čia yra pasitikėjimo klausimas. Esu dirbęs ne vienoje Vakarų žiniasklaidos priemonėje. AP agentūra ir jos vadovais, kurie nutarė išplatinti šią nuotrauką, galima visiškai pasitikėti. Ši agentūra ištyrė, kad nuotrauka – ne klastotė. Taigi kuo norite tikėti jūs – seniai veikiančia ir savo reputaciją saugančia JAV naujienų agentūra ar keliais Latvijos politikais, bandančiais gelbėti savo reputaciją?
Aš visiškai tikiu jų šaltinių autentiškumu ir esu tikras, kad ta fotografija yra ne klastotė. Tačiau čia svarbu ne kas įtaką daro Latvijai, o tai, ką veikia su tais žmonėmis Centrinio banko vadovas.
– Kodėl manote, kad Rusija neturi tikslų kištis į rinkimų rezultatus Latvijoje? Juk apie šios šalies kišimąsi į rinkimų sistemą kalbama ne tik JAV, bet ir ES šalyse.
– Nėra abejonių, kad Rusija turi interesą kištis į kitų šalių, ypač kaimyninių, vidaus politiką, rinkimus. Kremlius suinteresuotas, kad valdžioje atsidurtų tie, kurie jai naudingi. Bet ar bandytų paveikti rinkimus Latvijoje? Sunku į tai atsakyti, nes matau, kad Rusijai naudingas scenarijus klostosi kitose Europos šalyse. Mes matome, kas vyksta Lenkijoje, Vengrijoje, kai šalyse auga pasipriešinimas pabėgėliams, atsiranda autokratijos požymių. Taigi ir be Rusijos kišimosi vyksta pokyčiai, palankūs Kremliui.
Latvijoje po rinkimų į valdžią taip pat gali ateiti skeptiškai ES nusiteikę veikėjai, nes liberalų ir centro politinė jėga iš esmės išsivaikščiojo. Ir į valdžią gali ateiti nacionalizmas.
– Grįžkime prie dabartinės krizės. Apie Nacionalinio banko vadovo reikalavimus duoti kyšį pranešė „Norvik banka“ savininkas Grigorijus Guselnikovas, kuris Latvijos valdžiai, ko gero, taps didžiausiu priešu. Ar galima pasitikėjo jo žodžiais, nes juk per šį banką taip pat keliauja rusiški pinigai.
– Reikia nepamiršti, kad jis yra rusų bankininkas, pats išvykęs iš Rusijos, nes buvo nusiteikęs prieš korupciją Rusijoje, jis finansavo Aleksejaus Navalno veiklą. Tačiau jam teko išvykti iš Rusijos. Tačiau yra ir kita G.Guselnikovo pusė, susijusi su Rusijos oligarchais. Nemanau, kad čia tikėjimo ar netikėjo klausimas. Reikia palaukti objektyvaus tyrimo ir į visus klausimus bus atsakyta.
– Kaip Latvijos visuomenė ir žiniasklaida mato šį skandalą – kuo linkę tikėti, o kuo labiau abejoja?
– Aš pastebiu, kad Latvijoje žiniasklaida yra pakankamai kokybiška, yra leidinių, žurnalistų, kurie narplioja finansines aferas. Todėl esu tikras, kad jie kritiškai pažiūrės į visus argumentus. Galiu paminėti „IR“ leidinį, „Re:Baltica“ tiriamosios žurnalistikos centrą, nacionalinę televiziją – manau, kad žiniasklaida išsiaiškins daug ką. O kai kurie politikai jau mato tik sąmokslą. Manau, kad realybė pasirodys kur kas banalesnė – tik pinigai.
