Latvijos banko ekonomistas Matisas Mirošnikovas pažymėjo, kad einamosios sąskaitos deficitas pirmąjį ketvirtį buvo nedidelis, tačiau, palyginti su pastaraisiais keleriais metais, jis nėra visiškai pagrįstas staigiu eksporto atsigavimu – veikiau jį galima paaiškinti importo sumažėjimu.
„Metų pradžioje pagrindinių Latvijos prekybos partnerių ekonomikos judėjo skirtingomis kryptimis: kai kurios šalys buvo „labiau saulėtos“ (Lietuvoje ir Vokietijoje BVP augo), o kitų (Estijos ir Švedijos) ekonomikoje ir toliau tęsėsi užsitęsęs nuosmukis. Vis dar tikimasi, kad antrąjį šių metų pusmetį išorės paklausa atsigaus labiau, tačiau išlieka didelė rizika konkurencingumo atsparumui, pavyzdžiui, spartus darbo užmokesčio augimas, kurį sustiprino viešasis sektorius“, – sakė ekonomistas.
2024 metų pirmąjį ketvirtį tiesioginės užsienio investicijos sudarė 2,6 proc. bendrojo vidaus produkto, o tai patvirtina, kad Latvijos patrauklumas per metus nesumažėjo.
Didžiausi investuotojai pirmąjį šių metų ketvirtį buvo iš Lietuvos ir Nyderlandų, o didžiausios investicijos buvo skirtos didmeninei ir mažmeninei prekybai, apdirbamajai gamybai bei informacijos ir ryšių paslaugoms.
