„Daug metų mūsų bankai demonstravo didelį apetitą darbui su rizikingais klientais. Dabar toks verslas nebeturi ateities, todėl bankai privalo skubiai persiorientuoti. Manau, kad pastarojo meto įvykiai – aiškus signalas, kad laiko tokiam persitvarkymui liko nedaug“, – visuomeninės televizijos eteryje kalbėjo finansų ministrė.
Jos žodžiais, tokie bankai bus atidžiai stebimi ne tik Latvijos institucijų.
Atsakydama į klausimą, ar ABLV likimas gali ištikti ir daugiau Latvijos bankų, D. Reizniecė-Ozola pabrėžė, jog šalyje yra mažiausiai 10 bankų, kurie iki šiol nėra reikiamai sureguliavę užsienio klientų aptarnavimo. Šių bankų ministrė neįvardijo.
D.Reizniecė-Ozola po ketvirtadienį įvykusio susitikimo su JAV iždo departamento sekretoriaus padėjėju kovos su teroristų finansavimu klausimais Marshallu Billingslea pareiškė, jog leista suprasti, kad Latvijos bankai ir toliau dalyvauja pinigų plovimo schemose.
JAV iždo departamentas vasario viduryje ABLV bankui paskelbė sankcijas, jį apkaltinęs pinigų plovimu ir kitokiomis neteisėtomis finansinės operacijomis. Šis Latvijos komercinis bankas, kuris buvo trečias pagal dydį šalyje, neteko galimybės vykdyti atsiskaitymus JAV doleriais.
Latvijos bankų priežiūros institucija, veikdama Europos centrinio banko (ECB) nurodymu, nuo vasario 19-osios sustabdė visus ABLV banko mokėjimus, o ECB vasario 24-ąją paskelbė, jog ABLV bankas Latvijoje ir jo antrinis bankas Liuksemburge „ABLV Bank Luxembourg“ turi būti likviduoti pagal šių šalių įstatymus, nes jų gelbėjimas neatitinka visuomenės interesų.
Vasario 27-ąją ABLV paskelbė neeilinio akcininkų susirinkimo sprendimą pradėti banko likvidavimo procesą, o kovo 5-ąją bankas Finansų ir kapitalo rinkos komisijai pateikė savanoriško likvidavimosi plano projektą.