Importas augo 31,9 proc. iki 668 mln. eurų.
Mediena ir jos gaminiai sudarė 88,4 proc. viso eksporto ir 68,8 proc. importo. Eksportas ūgtelėjo 45,6 proc., importas – 33,3 procento. 25,0 proc. importo suformavo popierius, kartonas ir panaši produkcija, augimas – 28,1 procento.
Pjautinės medienos eksportas padidėjo 41,7 proc., tuo tarpu malkinės – sumenko 4,9 proc., faneros – išaugo 39,3 proc., medinių baldų – 6,8 procento.
Pjautinės medienos importas augo 9,5 proc., apvalios medienos – 28,5 proc., malkinės medienos – 12,2 procento.
Pagrindinės latviškos miško pramonės produkcijos eksporto rinkos šiemet sausį-balandį buvo Jungtinė Karalystė (21,3 proc. viso eksporto finansine išraiška), Vokietija (8,0 proc.), Švedija (7,9 proc.), Estija (7,6 proc.), Lietuva (7,1 proc.), o daugiausiai jos importuota iš Lietuvos (17,9 proc. viso importo), Baltarusijos (17,6 proc. viso importo), Rusijos (11,2 proc.), Estijos ir Lenkijos (po 10,0 proc.)
Eksportas į Lietuvą išaugo 64,3 proc., importas iš Lietuvos padidėjo 21,6 procento.
2021-aisiais Latvija miško pramonės produkcijos eksportą ir importą finansine išraiška padidino 41 proc., o eksportas 2,7 karto pranoko importą.
Miškai užima kiek daugiau negu pusę Latvijos teritorijos.
