„Tokia tvarka atitiks galiojančius norminius aktus ir praktiką, kai asmenys valstybės institucijoms vadovauti skiriami penkeriems metams“, – paaiškino Saeimos Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Martinis Bondaras.
Pataisos taip pat numato, kad tas pats asmuo šias pareigas negalės užimti daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Iki šiol tokio apribojimo nebuvo.
Be to, pataisomis numatytas Latvijos banko valdybos narių skaičiaus mažinimas nuo šešių iki keturių.
Atnaujintas Latvijos banko įstatymas turėtų įsigalioti 2020 metų kovo 1-ąją.
Dabartinis Latvijos banko prezidentas Ilmaras Rimševičius juo tapo paskutinėmis 2001 metų dienomis, parlamentui pritarus jo kandidatūrai ir patenkinus šalies centrinei finansų institucijai nuo 1991-ųjų vadovavusio Einaro Repšės atsistatydinimo prašymą dėl ketinimų siekti karjeros politinėje arenoje.
Dabartinė I.Rimševičiaus šešerių metų trukmės Latvijos banko prezidento kadencija prasidėjo 2014 metų sausio 1-ąją.
Pernai vasarį korupcijos skandalo centre atsidūręs I.Rimševičius buvo kelioms dienoms sulaikytas ir, Latvijos korupcijos prevencijos biuro sprendimu, netrukus nušalintas nuo vadovavimo Latvijos bankui bei šalies atstovavimo Europos Centrinio Banko valdančiojoje taryboje.
Šiemet vasarį I.Rimševičius šias pareigas atgavo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (ESTT) jo nušalinimą pripažinus neteisėtu. ESTT konstatavo, jog Latvija nesugebėjo pateikti I.Rimševičiui inkriminuojamų nusikaltinimų – kyšininkavimo ir prekybos poveikiu – pagrįstumo įrodymų.
Vienas Rygos rajono teismų šio mėnesio pradžioje pradėjo nagrinėti I.Rimševičiaus ir verslininko Mario Martinsono baudžiamąją bylą. I.Rimševičius kaltinamas kyšių davimu ir ėmimu, o M.Martinsonas – padėjimu kyšininkauti ir šios nusikalstamos veikos skatinimu. Be to, jiedu abu kaltinami neteisėtais būdais įgytų 250 tūkst. eurų legalizavimu, veikiant organizuotoje grupėje.
