Latvijos premjeras: šalies finansų sektoriui būtinas „kapitalinis remontas“

Latvijos premjeras Krišjanis Karinis trečiadienį pasirašė tris vyriausybės potvarkius dėl pertvarkų šalies finansų sektoriuje ir jo priežiūros sugriežtinimo.
Krišjanis Karinis
Krišjanis Karinis / Tvnet.lv

„Finansų sektoriaus kosmetinio remonto nebepakanka – būtinas kapitalinis remontas“, – spaudos konferencijoje pabrėžė Latvijos vyriausybės vadovas.

Jo žodžiais, šiais potvarkiais numatytas ne tik šalyje veikiančių bankų priežiūros griežtinimas, bet priemonių sukūrimas paprastesniam pašalinimui iš rinkos bankų, kurie nekovoja su finansiniais nusikaltimais.

Pasak K.Karinio, jo pasiūlyta finansų sektoriaus kontrolės reforma yra keturių krypčių. Pirmoji – tiesioginės bankų priežiūros institucijos – Finansų ir kapitalo rinkos komisijos – vaidmens stiprinimas, antroji – šios institucijos kaip nepriklausomos veiklos efektyvumo gerinimas, trečioji – bankų veiklą reglamentuojančių įstatymų pakeitimai, supaprastinantys pašalinimą iš rinkos pinigų plovimo schemose dalyvaujančius bankus, ketvirtoji – įpareigojimai prokuratūrai ir teismams daugiau dėmesio skirti stambiems, o ne smulkesniems finansiniams nusikaltimams.

Latvijos, kuri save laikė regioniniu finansinių paslaugų centru, reputacijai stipriai smogė JAV iždo departamento prieš metus paskelbta ataskaita, kurioje buvęs trečias pagal dydį Latvijoje komercinis bankas ABLV buvo apkaltintas dalyvavimu tarptautinėse pinigų plovimo ir korupcijos schemose. Dabar ABLV likviduojamas.

Korupcija buvo apkaltintas ir nuo pareigų nušalintas šalies centrinio banko vadovas Ilmaras Rimševičius, finansinių nusikaltimų šešėlis krito ant kelių nedidelių bankų.

Rugpjūtį institucija „Moneyval“ – Pinigų plovimo prevencijos ekspertų komitetas prie Europos Tarybos – paskelbė sustiprintą kontrolės režimą Latvijai, pagal kelis svarbius vertinimų kriterijus jai skyręs mažus arba vidutinius balus. Komiteto išvadose teigta, kad priemonės, kurias Latvijos valdžia vykdė dėl pinigų plovimo prevencijos, menkai efektyvios dviejose srityse – bandant nustatyti tikruosius naudos gavėjus bei užkertant kelią masinio naikinimo ginklų platinimo finansavimui.

Trečiadienį Švedijos žiniasklaida paskelbė, jog „Swedbank“ padaliniai Baltijos valstybėse galėjo būti įvelti į tarptautines pinigų plovimo schemas, o Latvijos žurnalistinių tyrimų centras „Re:Baltica“ pateikė galimai konkrečius to įrodymus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis