E-diena Latvijoje išauš sausio 1-ąją. Tą dieną visi bankuose esantys latai automatiškai bus konvertuoti į eurus. Dviejų savaičių pereinamasis laikotarpis bus suteiktas tik mokėjimams grynaisiais – pirkėjai už prekes ir paslaugas galės mokėti latais, bet grąžą gaus kitais pinigais.
M.Grāvīčiui ir jo kolegoms šventinis periodas bus intensyvaus darbo metas – teks prižiūrėti, kad perėjimas prie bendros Europos Sąjungos (ES) valiutos vyktų sklandžiai. Jis spėjo, kad po to ne vienas norės pailsėti.
 |
| Rygoje gyvenančios lietuvės Lauros nuotr./Latviškas euras |
Bankai ir degalinės rimtai ruošiasi valiutos pasikeitimui, telkia didžiules darbuotojų pajėgas. „Laukia dvi savaitės chaoso, o vėliau viskas bus OK“, – įsitikinusi Konkurencijos tarybos vyresnioji ekonomistė Sanita Kuplā.
Paskutinėmis metų dienomis kai kurios tarnybos, pavyzdžiui, paštas, esą ketina sustabdyti darbus ir nevykdyti jokių finansinių pervedimų, kad spėtų pasiruošti E-dienai.
Pusės mėnesio atostogas planuoja ir kai kurios nedidelės parduotuvės.
Jų savininkai nusprendė, kad vykdyti atsiskaitymus dviem valiutomis bus didesnė problema nei negauti pajamų ir gal net prarasti dalį klientų. Estijos, kuri eurą įsivedė nuo 2011-ųjų su tokiu pačiu dviejų savaičių pereinamuoju laikotarpiu, pavyzdys parodė, kad vieną valiutą pakeisti kita pakanka savaitės.
Tiesa, kai kurie latvių pardavėjai norėtų 3–4 savaičių. Siekdami išvengti nesusipratimų, jie renkasi veiklos pertrauką.
Užtat estai, jau beveik trejus metus turintys eurą, pokyčių Latvijoje laukia su džiaugsmu. Prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas pažadėjo pirmosiomis sausio dienomis užsukti į Latviją, kur netoli sienos veikia garsi ledų gamykla. „Estai puikiai žino latvišką žodį saldējums (ledai). Prezidentas ketina atvažiuoti ir nusipirkti jų už eurus“, – sakė M.Grāvītis.
Kainos jau kyla – derinamos prie „gražesnės sumos“ eurais
Nuo spalio 1 dienos Latvijoje privaloma visų prekių ir paslaugų kainas rašyti dvejopai – eurais ir latais, kad žmonėms būtų lengviau palyginti kainas ir jie priprastų prie naujos valiutos. Kai kurie prekybos tinklai tokią praktiką ėmė taikyti anksčiau.
Šis reikalavimas galios ir pirmą kitų metų pusmetį. Kainos turi būti vienodos – perskaičiuotos oficialiu keitimo kursu (0,702804 lato už eurą). Kitaip tariant, jei ligšiolinė kaina – 1,80 lato, greta turi būti nurodyta 2,56, o ne 2,60 euro.
 |
| Neįprastos kainos latais ir „gražiai atrodančios“ – eurais |
Gyventojai prieš kurį laiką etiketėse, paslaugų kainoraščiuose ir meniu pradėjo pastebėti neįprastus skaičius. Mat, galvodami apie ateitį ir „patraukliai“ atrodančias kainas, dalis prekybininkų jau dabar eurais nurodo suapvalintas kainas arba tokius pirkėjus „apgaunančius“ skaičius, kaip 2,39 arba 5,99.
Rygoje gyvenanti Laura paminėjo latviško kapitalo restoranų tinklą „Vairak saules“, kuris žinomas dėl pačių gaminamų makaronų. Jos kolegos atkreipė dėmesį į pasikeitusias patiekalų kainas.
„Sakykime, patiekalas kainuoja 3 latus. Perskaičiuota kaina atrodo kvailai – 4,27 euro. Užtat jie eurais parašo „normalią“ kainą, pavyzdžiui, 4,30 euro, o latais – keistą (3,02 lato). Taip po kelis centus ir prisideda“, – kalbėjo lietuvė.
Vyriausybė savo ruožtu gatvėse prikabino plakatų, kuriuose valiutos pakeitimas lyginamas su augimu gamtoje: kaip iš gilės išauga ąžuolas, o iš sėklos – gėlė, taip ES valiuta esą padės sustiprėti šaliai. „Euras. Latvija auga“, – skelbiama plakatuose.
 |
| Rygoje gyvenančios lietuvės Lauros nuotr./Neįprastos kainos latais ir „gražiai atrodančios“ – eurais |
Valdžia pažadėjo kontroliuoti, kad kainos nekiltų. Premjeras, ekonomikos ir finansų ministrai net pasirašė memorandumą su darbdavių, degalų pardavėjų, komercinių bankų, žemės ūkio kooperatyvų, išperkamosios nuomos bendrovių ir prekybininkų asociacijomis bei Prekybos ir pramonės rūmais, kuriuo inicijavo kampaniją „Sąžiningas euro pristatytojas“. Prie jos prisijungiantys verslai įsipareigoja sąžiningai konvertuoti kainas ir jų nekelti teisindamiesi, esą tai būtina dėl valiutos pakeitimo.
Memorandumas teisiškai neįpareigoja – tai tėra savanoriškas įsipareigojimas klientams. Prie kampanijos prisijungiantys verslai gali ant durų prisiklijuoti specialų lipduką. Panaši kampanija 2010-ųjų vasarą buvo pradėta Estijoje. Finansų ministerija pakvietė įmones viešai įsipareigoti valiutos pakeitimo neišnaudoti kaip galimybės užsidirbti. Prie kampanijos prisijungė 525 įmonės.
„Bet žmonių nuomonė kitokia: esą valdžia gali daug kalbėti, bet niekas nieko nesukontroliuos. Kasdien matome, kad kainos jau didinamos. Ne visur, bet dažnai apvalinamos ir paprastai į viršų. Skirtumas – vos keli centai, bet vis tiek iš kišenės…“ – portalui 15min.lt pasakojo Laura.
Kai kurie nuogąstauja, kad pirmomis sausio dienomis bankomatuose ir parduotuvėse pritrūks grynųjų, todėl žada iš anksto išsikeisti šiek tiek pinigų.
Ar paprasti latviai garsiai dalijasi mintimis apie perėjimą prie euro, kylančias kainas ir kitus susijusius reikalus? Laura teigė nepastebėjusi, kad latviai dramatizuotų pokyčius – jie priimami kaip neišvengiamybė, nors daugeliui, ypač vyresniesiems, gaila netekti lato. Ji prisiminė, kad neseniai vaistinėje farmacininkė patarė įsidėmėti kainą ir vėliau patikrinti, kiek už tuos pačius vaistus reikės mokėti eurais.
Gyventojus kviečia būti budrius
Valiutos pasikeitimas bus nemalonus psichologiškai. Net jei verslininkai elgsis sąžiningai, kainos vizualiai vis tiek kils. Mat euras yra pigesnis už latą, todėl skaičiai neišvengiamai bus didesni. „Esame vienintelė šalis, kur kaina, įvedus eurą, padidės. Kitose šalyse kainos sumažėjo, nes jų valiutos buvo pigesnės.
 |
| Eglės Digrytės nuotr./Kainos latais ir eurais |
Tai gali būti emocinis smūgis – o Dieve, kainos tokios didelės! Spėju, kad nesąžiningiems pardavėjams bus net sunkiau kelti kainas, nes ir be to jos atrodys didesnės, todėl žmonės atidžiau tikrins“, – svarstė Latvijos Konkurencijos tarybos pirmininko padėjėja viešiesiems ryšiams Inita Kabanova.
Remdamasi kitų šalių patirtimi, ji prognozavo, kad kainos stipriai nepakils. Estijoje perėjimas prie euro kainas kilstelėjo vidutiniškai 0,3 proc., Slovėnijoje – dar mažiau.
Anot I.Kabanovos, kainos tiek kilo, tiek kils. Tačiau dabar viršų paims emocijos – esą su euru kainos turės neišvengiamai kilti.
 |
| Eglės Digrytės nuotr./Sanita Kuplā |
Jai pritarė kolegė ekonomistė S.Kuplā: „Kaip pirkėja, matau, kad kainos kyla. Deja, Latvijoje nėra reguliuotojų, kurie galėtų kiekvienai kompanijai nurodyti, kokią kainą nustatyti ar kokį antkainį užsidėti.“ Jos duomenimis, sparčiau kyla maisto kainos, medicinos paslaugų įkairiai ir mokesčiai už automobilių statymą.
Portalo 15min.lt pašnekovė prisipažino tebežiūrinti į latais surašytas kainas, nors jau būtų laikas pratintis prie eurų. „Kainos eurais atrodo kur kas didesnės. Neseniai parduotuvėje net supainiojau. Pažiūrėjau į kainą eurais ir išsigandau“, – juokėsi S.Kuplā.
Bet pagundų kelti kainas esama. Pavyzdžiui, pieno produktų gamintojai suskubo paskaičiuoti, kiek procentų jos gali pakilti. Taryba gamintojus įspėjo neturėti tokių minčių.
„Suprantame, kad gali būti akivaizdžių priežasčių kainoms pakilti, – pripažino I.Kabanova. – Mūsų darbas – nustatyti atvejus, kai kainos kyla be aiškios priežasties, ar esama neleistinų susitarimų, ar euro įvedimas neišnaudojamas kažkam paslėpti.“
Vartotojų apsaugos tarnyba persiunčia pirkėjų skundus dėl įtartinų kainų. Konkurencijos taryba bando įžvelgti tendencijas – ar nepadaugėja skundų dėl kelių tam tikros srities kompanijų. Tik tuomet jos darbuotojai gali imtis veiksmų. Bet kol kas žmonės skundžiasi tik dėl pavienių bendrovių.
Už kartelį bendrovei gresia 5–10 proc. praėjusių metų pajamų dydžio bauda, nepriklausomai nuo to, ar būna susitarta dėl obuolių, ar dėl namų rakandų kainų. „Vienas pats gali kelti kainas, kiek nori, nes tik rizikuoji prarasti klientus. Tačiau jei kelia visi, yra tipiškas kartelis“, – aiškino I.Kabanova.
S.Kuplos teigimu, kol kas anksti daryti išvadas, mat dvejopos kainos vitrinose ir čekiuose rašomos tik nuo spalio pradžios. Ji abejojo, ar verslininkai ryšis apgaudinėti: „Didesnieji mus pažįsta ir žino, kad gali sulaukti mūsų, jei padarys kažką neleistino. Jie greičiausiai elgsis gudriau ir nieko nedarys iškart, kad būtų akivaizdu.“
Pašnekovių įsitikinimu, geriau ne vykdyti tyrimus ir skirti baudas, bet įspėti verslininkus, kas jiems gresia už pažeidimus. Todėl Konkurencijos tarybos darbuotojai aiškina įvairių asociacijų atstovams, kad negalima žadėti brangimo, o kainas būtina konvertuoti oficialiu kursu. Verslininkai patys irgi prašo konsultacijų. „Tai bus iššūkis mums. Estijos patirtis rodo, kad pažeidimų nebuvo. Tikimės, kad ir mes neturėsime. Galime pamatyti pažeidimą, bet geriau jų išvengti. Juoba kad net atskleidus kartelį ir pasiekus teismą padarytos žalos sunku išvengti“, – kalbėjo I.Kabanova.
Ekonomikos ministerija savo ruožtu stebi kainas – nuo sausio tai buvo daroma kartą per mėnesį, dabar – keturis kartus. Rugsėjį paskelbti stebėsenos rezultatai parodė, jog 87 proc. prekių ir paslaugų kainos nuo liepos nepasikeitė, 4,5 proc. pakilo (pavyzdžiui, degalų ir kavos), o 8,6 proc. – sumažėjo (daugiausia – sezoninių produktų). Tiesa, 43 proc. apklaustų gyventojų nurodė jau pastebėję kylančias kainas. Tiek ministerija, tiek Latvijos banko vadovas Ilmāras Rimšēvičius pripažino, kad kainos, įvedus eurą, šiek tiek pakils.
 |
| Eglės Digrytės nuotr./Inita Kabanova |
Ne mažiau svarbi esanti žmonių nuomonė – kiek jie patys pastebės nesąžiningų atvejų ir kiek jį juos reaguoja. Anot I.Kabanovos, jei žmonės patys nubaus verslininkus nepirkdami iš jų prekių ar paslaugų, bus lengviau visiems. S.Kuplai norėtųsi, kad gyventojai šiuo požiūriu būtų aktyvesni, – jie esą daug skundžiasi, bet į atitinkamas tarnybas kreipiasi retai. Budri kliento akis neleistų verslininkams jaustis laisvai ir diktuoti tokią kainų politiką, kokia patinka.
Anot pašnekovių, Latvijos visuomenė euro atžvilgiu pasidalijusi perpus. Vyresnieji bijo, nes nelabai supranta, kaip viskas vyks, tebeturi neigiamų atsiminimų apie ankstesnius valiutos keitimus, kai dalis žmonių prarado santaupas, baiminasi kainų kilimo. Tuo metu jaunesnieji nusiteikę palankiau – džiaugiasi, kad bus patogiau keliauti, nebereikės keisti pinigų ir už tai mokėti. Daugelis eurais yra pasiėmę paskolų.
Latvių kalbos ant monetų nebus
Lato pakeitimas euru bus „simbolinė, didelė ir sunki užduotis, bet niekas, ko negalėtume padaryti“, – įsitikinęs Latvijos banko atstovas spaudai M.Grāvītis.
 |
| Asmeninio albumo nuotr./Mārtiņš Grāvītis |
Bene didžiausias logistinis iššūkis – tuoj nustosiančius galioti banknotus ir monetas pakeisti naujais. Apsskaičiuota, kad vien metalinių latų ir santimų į banką grįš 1 200 tonų, o į apyvartą pateks 1 600 tonų eurų ir centų monetų. Iš viso reikės pakeisti 59 mln. banknotų (1,16 mlrd. latų) ir 490 mln. monetų (73 mln. latų). Prognozuojama, kad 80 proc. latų iš apyvartos bus išimta per pirmus tris kitų metų mėnesius.
Latviškos euro monetos jau kalamos. Iki lapkričio 1-osios pinigai turi pasiekti bankus, kad šie nuo gruodžio vidurio galėtų juos išduoti kompanijoms.
Visi euro banknotai yra vienodi, o monetas kiekviena valstybė kala savitas, siekiant išlaikyti įvairovę. 1 ir 2 eurų monetų reverse latviai nusprendė atvaizduoti vadinamąją liaudies mergelę, 50, 20 ir 10 centų monetas papuoš šalies didysis herbas, o 5, 2 ir 1 centų monetas – mažasis herbas. Šis dizainas buvo parinktas per 2004-aisiais surengtą konkursą. Monetas galima pamatyti čia.
Nors latviškai euras reiškia „eiro“, ant monetų bus kalamas angliškas užrašas „euro“. Tačiau tiek oficialiose kalbose, tiek kasdieniuose pokalbiuose valiuta galės būti vadinama „eiro“. M.Grāvītis pripažino, kad dėl šios lingvistinės detalės nemažai žmonių pyksta, tačiau, anot jo, euras yra bendra ES valiuta, bus naudojama ta pati abėcėlė.
Gyventojus neramina ir daugelis kitų dalykų. Daugeliui, pavyzdžiui, nekeliaujantiems ir vyresnio amžiaus žmonėms, euras bus niekada nečiupinėtas daiktas. Metų pradžioje atlikta apklausa parodė, kad vos 30–35 proc. latvių yra naudojęsi eurais. Todėl bankui tenka užduotis pasiekti kiekvieną ir paaiškinti, kas nupiešta ant banknotų, kaip atpažinti padirbtus pinigus.
 |
| Gyventojų nuomonė apie perėjimą prie euro. Oranžinė spalva žymi pritariančiuosius, mėlyna – nepritariančiuosius. Apklausą rugsėjį atliko Rinkodaros ir visuomenės nuomonės tyrimų centras SKDS. |
Dažnas baiminasi, kad pakeitus pinigus „kainos šaus į dangų“. Anot M.Grāvīčio, šalyje galioja laisvos rinkos principai kainos kyla net be eurų. Vyriausybei svarbu tik užtikrinti, kad, konvertuojant kainas ir bankuose esančius pinigus, būtų naudojamas oficialus kursas. Latviai turi nemalonių prisiminimų apie ankstesnes pinigų reformas, pavyzdžiui, apie 1991-aisiais tuomečio SSRS premjero – pirmojo ir vienintelio – Valentino Pavlovo įvykdytą devalvaciją. Per tokius pokyčius dažnas prarado savo santaupas.
„Didžiausias žmonių mintis užvaldęs rūpestis – ne euras. Baimė Nr. 1 – ar bus darbo, ar jis bus gerai apmokamas“, – tvirtino M.Grāvītis.
Bet kai kuriuos apėmęs net toks, atrodo, šypseną keliantis rūpestis kaip nauja piniginė. Interneto forumuose pilna skundų, esą nedidelius latų banknotus buvo patogu susidėti į piniginę, o didesniems eurams teks ieškoti naujos. „Kaip dažnai nešiojamės 100 ar 500 latų baknotus? – reaguodamas į šį rūpestį, retoriškai klausė pašnekovas. – 5 eurų banknotas yra kaip 5 latų, kiti – truputį didesni. Piniginių nereikės keisti. Bet jei kas neturi minčių, ką padovanoti Kalėdoms, tai yra puiki idėja. Verslininkai galėtų iš to uždirbti. Su medžiu dirbantys menininkai jau ėmė kurti specialias dėžutes, į kurias galima sudėti monetas ir pakabinti ant sienos.“
Banko atstovo žodžiais, skirtingo dydžio banknotai bus patogesni neregiams ir silpnai matantiems žmonėms. Nors latų banknotai turi iškilius skiriamuosius ženklus, juos ne taip lengva užčiuopti. Todėl, pavyzdžiui, pensiją grynaisiais gaunantys silpnaregiai prašydavo paštininkų banknotus sulankstyti: vieno nominalo – į trikampį, kito nominalo – į keturkampį.
Naudą pajus vėliau – „sausio 2-ąją blynų lėkštėse dar nepadaugės“
„Mano, kaip komunikatoriaus, galvos skausmas – atsakyti žmonėms, ką pakeis perėjimas prie euro. Ne tiek ir daug. Sausio 2-ąją jūsų lėkštėse neatsiras daugiau blynų. Tačiau ilgainiui galite pajusti netiesioginį efektą, – aiškino M.Grāvītis. – Euras yra ilgalaikis projektas. Pinigai ne savaime veda į gerovę ir augimą. Viskas priklauso nuo to, kaip verslininkas ar valstybė sudaro biudžetą, vykdo verslą, taupo pinigus gerais laikais, kad jų turėtų sunkmečiu.“
Euras pakėlė Estijos skolinimosi reitingus, šį efektą jaučia ir Latvija – įvairios agentūros jos reitingus pakėlė iki BBB, BBB+ ar Baa2. „Euro įsivedimas reiškia, kad galėsime pigiau refinansuoti skolas. Ką tai reiškia pensininkui, mokytojui, policininkui? Valstybės biudžetas turės daugiau grynųjų. 10 metų perspektyvoje tai sudaro 800 mln. eurų – didžiulius pinigus“, – sakė pašnekovas.
Į kitas ES šalis prekes eksportuojantys ar iš jų žaliavą perkantys verslininkai laukia, kol nebereikės mokėti už valiutos konvertavimą. Užtat paprasti žmonės niurzga, kodėl reikia stoti į klubą, vienijantį tokias valstybes, kaip vos nežlugusią Graikiją, Italiją ir Ispaniją. „Eurą krizė sustiprino. Pamatėme silpnąsias vietas – buvo taisyklės, bet trūko disciplinos, euro pamatas buvo netvirtas – nepaisant Europos centrinio banko, fiskalinė politika buvo nepakankamai koordinuojama, – vardijo M.Grāvītis. – Mus lietė euro politika, bet patys nedalyvavome priimant sprendimus.
Svarbu būti ten, kai vyksta svarbūs pokyčiai, pavyzdžiui, kuriama bankų sąjunga. Visada geriau sėdėti prie stalo, kai kuriama euro zonos architektūra, nei ramiai likti šone, nei gaunant finansinės naudos, nei turint įtakos. Euro zona negriūna, ji – ne skęstantis „Titanikas“. Tai yra laivas, sutvirtėjęs per krizę, ir reikia iš to gauti naudos.“
 |
| Gyventojų nuomonės apie perėjimą prie euro pokyčiai. Oranžinė spalva žymi pritariančiuosius, mėlyna - nepritariančiuosius. Rinkodaros ir visuomenės nuomonės tyrimų centro SKDS duomenys. |
2008-2009 metais Latvijos ekonomika smuko 25 proc., šalis buvo priversta prašyti Tarptautinio valiutos fondo paramos. Tačiau dabar Europos Komisija prognozuoja, kad artimiausius porą metų bendrasis vidaus produktas augs 3-4 proc. – „jei pasaulyje neįvyks nieko baisaus – štai JAV buvo sukėlusios šiek tiek rūpesčių“, šyptelėjęs pridėjo M.Grāvītis.
Pirmą 2014-ųjų pusmetį žmonės galės nemokamai pasikeisti pinigus visuose komerciniuose bankuose, o Latvijos banke jie bus keičiami neribotą laiką. Jei kažkam maga turėti latviškų eurų dar prieš Naujuosius, gruodžio pabaigoje bus galima įsigyti eurų rinkinių.
Praėjusių metų pabaigos duomenimis, latviai iš viso turėjo 1,2 mlrd. latų grynųjų. Dabar šis skaičius sumažėjęs penktadaliu. Ar žmonės neskuba išleisti sutaupytų latų? Priešingai, nuo liepos maždaug 25 proc. sumažėjo operacijos grynaisiais. „Bet žmonės dažnai elgiasi lyg studentai – pastebi, kad egzaminas vyks jau rytoj“, – juokėsi pašnekovas.
Antiglobalistai užsimanė referendumo
Vyriausybė sukūrė euro įvedimui skirtą tinklalapį, kuriame latvių, rusų ir anglų kalbomis pateikiama gyventojams ir verslininkams aktualios informacijos, praktinių patarimų, aprašytas valiutos keitimo scenarijus, aptariama laukianti nauda, pateikiama įvairios medžiagos apie eurą, dalis jos skirta vaikams. Čia galima rasti ir skaičiuoklę. Be to, socialiniame tinkle „Twitter“ atsirado speciali paskyra, kurioje nuolat talpinamos naujienos apie perėjimą prie euro.
„10 situacijų, kai latviams patinka euras“, – toks sąrašas pateikiamas minėtame tinklalapyje: kai reikia imti paskolą būstui, kaupti santaupas, pervesti pinigus į euro zonos šalis, keliauti, mokėti kortele užsienyje, gauti skirtingų dailiai atrodančių euro monetų, lyginti kainas, darbo užmoketį ar gyvenimo lygį įvairiose salyse ir pan. Didesni skaičiai etiketėse žmonėms sudarys įspūdį, kad viskas pabrango, todėl jie links taupyti. Bet dėl tos pačios priežasties atrodys, kad atlyginimai padidėjo.
Euru patenkinti anaiptol ne visi. Pavyzdžiui, Latvijos visuomeninė organizacija „Antiglobalistai“ kreipėsi į Konstitucinį teismą, prašydama atšaukti vyriausybės įsaką dėl euro įvedimo nuo 2014-ųjų. Vyriausybės nutarimas esą pažeidė piliečių teisę nustatyti euro įvedimo Latvijoje datą referendume.
„Tas įsakas neatitinka konstitucijos. Ministrų kabinetas pažeidė ne vien Latvijos konstituciją, bet ir tarptautines – ES – sutartis. Euro šalininkų choras su premjeru Valdžiu Dombrovskiu priešakyje nepaliaujamai gieda, jog eurą būtina įvesti, nes to reikalauja tarptautinės sutartys, įsigaliojusios, kai Latvija įstojo į ES“, – pareiškė judėjimas.
Šios sutartys esą suteikia teisę Latvijos piliečiams spręsti klausimą dėl euro įvedimo datos, kartu draudžia vyriausybei diskriminuoti įsitikinimus, neleidžiant balsuoti dėl įvykių, aktualių kiekvienam Latvijos gyventojui.
