„Panašu, kad net ekonominio šaltuko sąlygomis įmonių finansinė sveikata tebėra palyginti gera, jos ir toliau yra finansiškai atsparios ir gana optimistiškai žvelgia į ateitį“, – pranešime sakė LB Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Arnoldas Bytautas.
Kas dešimta įmonė dėl pakilusių palūkanų normų paskolą grąžinti vėlavo, o pramonėje tokių įmonių dalis sudarė 20 proc. Palyginti su 2022 metais, nuo 43 iki 28 proc. sumažėjo įmonių, kurios vėlavo apmokėti arba visiškai neapmokėjo sąskaitų kitoms įmonėms.
Įmonių investicijų planai šiemet kiek pagerėjo: 59 proc. įmonių teigė investuosiančios tiek pat, kiek pernai, o 17 proc. investicijų apimtį didins (pernai – 11 proc.).
Esminiu veiklos finansavimo šaltiniu tampa vidaus ištekliai – net 53 proc. įmonių (pernai – 22 proc.) nurodė, kad taip finansuojama daugiau nei 60 proc. veikos. Įmonių, nesinaudojančių bankų paskolomis, dalis padidėjo nuo 60 proc. iki 72 proc.
Bankrotų tikimybė per metus nepakito: kaip ir pernai, 42 proc. visų įmonių mano, kad per artimiausius metus gali padidėti bankrotų skaičius, tačiau gerokai sumažėjo bankrotų besitikinčių statybos įmonių – nuo 54 proc. iki 40 proc., o pramonės sektoriuje – priešingai, nuotaikos tapo šiek tiek niūresnės: daugiau bankrotų tikisi 44 proc. įmonių (pernai – 37 proc.).
Beveik pusės įmonių produkcijos paklausa sumažėjo: mažesnę paklausą labiau pajuto pramonės (50 proc.), prekybos (49 proc.) ir statybos (48 proc.), paslaugų įmonės (36 proc.), tačiau 32 proc. pastarųjų nurodė, kad ji padidėjo.
Daugiau nei pusė apklausos dalyvių teigė, kad uždirbo mažiau pelno: įmonės didino prekių ir paslaugų kainas (41 proc.) arba mažino produkcijos apimtį (35 proc.).
Didžiosios įmonės, taip pat pramonės ir paslaugų bendrovės darbuotojų skaičių mažino sparčiau, nei priėmė naujų darbuotojų.
Beveik 60 proc. įmonių nurodė, kad per pastaruosius metus kėlė darbuotojų atlyginimus – vidutiniškai 12 proc. Beveik tiek pat (58 proc.) įmonių atlyginimus numato didinti per ateinančius metus – vidutiniškai 11 proc.
