„Yra didelė sankaupa rizikos, kuri gali materializuotis. Net apie 15 proc. įmonių, ir tai ganėtinai nemažas skaičius, antro ketvirčio duomenimis, paskolų portfeliai performuoti: keisti mokėjimų grafikai ar kitos sąlygos“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK) sakė LB Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius.
„Pradėtų bankrotų lygis yra labai mažas lyginat su tuo, kas buvo praėjusiais metais. Tai irgi sufleruoja, kad ateityje gali būti, kad kažkiek tos rizikos gali materializuotis ir ateiti į bankų portfelį užsivėlinus“, – pridūrė jis.
BFK narys „valstietis“ Valius Ąžuolas prognozuoja, kad bankrotų „sprogimo“ galima tikėtis po Naujųjų metų, kai bankai nebesutiks atidėti paskolų.
J.Markevičiaus teigimu, dauguma bankų pripažįsta, kad riboja skolinimą viešbučių ir restoranų įmonėms, o dalis – ir nekilnojamojo turto įmonėms.
J.Markevičius teigė, kad šalies įmonės šiemet gavo 400 mln. eurų mažiau bankų paskolų nei pernai, tačiau šią netektį kompensavo valstybės parama krizės paveiktam ir nukentėjusiam verslui.
„Paskolų srautas šiemet sumažėjo apie 400 mln. eurų, lyginant su 2019 metais“, – teigė J.Markevičius.
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė sakė, kad bankai norėtų ir galėtų skolinti stabiliai veikiančiam verslui, tačiau trūksta paklausos.
„Bankai norėtų ir galėtų skolinti sveikam verslui, tačiau trūksta paklausos“, – komitete teigė ji.
Komiteto vadovas Mykolas Majauskas sakė pasigendantis didesnio bankų indėlio finansuojant verslą krizės metu. Jis LBA vadovės klausė, ar ir toliau bankai ketina taikyti paskolų mokėjimų atidėjimus.
Pasak E.Čipkutės, sprendimas dėl moratoriumo pratęsimo nepriimtas, tačiau, anot jos, bankai dabar teikia pirmenybę darbui su individualiais klientais.
„Esant poreikiui esame pasiruošę reaguoti“, – žadėjo ji. LBA vadovė priminė, kad bankai kol kas nejaučia poreikio atidėti paskolų grąžinimą ribotam laikui – toks įrankis buvo populiarus pavasarį.
Komitetas paprašė iki ketvirtadienio pateikti LBA poziciją dėl paskolų moratoriumo pratęsimo sunkumų patiriantiems klientams.
„Reikėtų kažkaip bendruomeniškai žiūrėti į esamą situaciją. (...) Nestabdysiu savo kolegų nuo iniciatyvų, kurios būtų nukreiptos prieš komercinius bankus, jeigu jie krizės sąlygomis neprisidės prie to, kad Lietuvos ekonomika ir verslas galėtų šį etapą geriau išgyventi“, – įspėjo parlamentaras.
E.Čipkutės teigimu, šiemet ne finansų įmonių indėlių bankuose padaugėjo 750 mln. eurų: „Tai rodo, kad įmonės finansuoja savo veiklą iš vidinių išteklių“.
Pasak LB atstovo, valstybės pagalba buvo teikiama per finansines „Invegos“ injekcijas, garantijas, įvairių formų subsidijas, mokesčių atidėjimą, ir tai padėjo spręsti trumpalaikio finansavimo poreikį.
„Mažino tą poreikį įliejant papildomai 2 mlrd. eurų“, – kalbėjo J.Markevičius.
E.Čipkutė tvirtino nematanti tendencijos, kad skolinimasis kitais metais galėtų brangti.
