Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

LB: elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų įvykdytų mokėjimo operacijų suma išaugo du kartus

Elektroninių pinigų įstaigų (EPĮ) ir mokėjimo įstaigų (MĮ) sektoriaus pajamos iš licencinės veiklos 2022 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu 2021 m. laikotarpiu, padidėjo 1,8 karto ir sudarė 375 mln. Eur. Mokėjimo operacijų suma išaugo beveik du kartus ir sudarė 241 mlrd. Eur. Per ketvirtį mokėjimo operacijų suma išaugo beveik 40 proc., pranešė Lietuvos bankas.
Elektroniniai pinigai
Elektroniniai pinigai / 123RF.com nuotr.

Dešimties didžiausių įstaigų pajamos iš licencijuojamos veiklos sudarė 80 proc. viso sektoriaus pajamų. Daugiau kaip pusė visų pajamų iš licencinės veiklos, t. y. 51 proc., ir net 58 proc. visų operacijų sumos, šių metų pirmojo pusmečio duomenimis, priklauso vienai EPĮ.

„Stebėdami EPĮ ir MĮ sektoriaus pajamų augimą, toliau siekiame didinti sektoriaus brandą, todėl aktyviname ir priežiūros veiksmus: nuolat komunikuojame su sektoriaus įmonėmis, atliekame analizes įvairiais pjūviais, vykdome planinius ir neplaninius patikrinimus“, – sako Dovilė Arlauskaitė, Lietuvos banko Mokėjimų rinkos priežiūros skyriaus vadovė.

Anot D.Arlauskaitės, šiuo metu stebima tendencija, kad įstaigos, plėsdamos veiklą, dalį svarbių užduočių perduoda paslaugų teikėjams. Lietuvos bankas atkreipia dėmesį, kad net ir tokiu atveju EPĮ ir MĮ lieka atsakingos už savo veiklą, todėl turi efektyviai stebėti ir kontroliuoti paslaugų teikėjus, kad būtų tinkamai laikomasi teisės aktų reikalavimų ir klientams būtų teikiamos kokybiškos paslaugos.

2022 m. antrojo ketvirčio finansiniai rezultatai parodė, kad nuosavo kapitalo reikalavimo netenkino dvi įstaigos. Lietuvos bankas nuolat atkreipia EPĮ ir MĮ dėmesį į nuosavo kapitalo reikalavimą ir jo svarbą – jis turi būti užtikrinamas nuolat ir su atsarga, todėl principingai reaguoja į nustatytus pažeidimų atvejus.

2022 m. antrąjį ketvirtį EPĮ ir MĮ buvo pritaikytos dvi poveikio priemonės: skirta bauda ir vienas įspėjimas.

Atlikęs finansų rinkos dalyvių (iš jų ir EPĮ bei MĮ) tarptautinių sankcijų stebėsenos sistemų analizę, Lietuvos bankas paskelbė gerosios praktikos pavyzdžių ir pateikė atvejų, kai tarptautinių sankcijų įgyvendinimui taikomos priemonės turėtų būti tobulinamos.

Šį rudenį, kaip ir kasmet, Lietuvos bankas pakvies EPĮ ir MĮ sektoriaus atstovus į konsultacinius renginius aptarti aktualias temas ir kylančias problemas. 2022 m. spalio 25 ir 27 d. vyksiančiuose renginiuose EPĮ ir MĮ bus supažindintos su mokėjimo paslaugų teikimo aktualijomis, bus aptartos organizacinės struktūros ir valdymo ypatybės, atskaitomybės aktualijos ir iššūkiai, kurių kyla įmonėms atsidarant sąskaitas kredito įstaigose.

Lietuvos bankas nuolat atidžiai vertina, kaip kredito įstaigos vadovaujasi Pozicija dėl elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų teisės naudotis kredito įstaigose atidarytomis banko sąskaitomis. Apžvelgiamu laikotarpiu gauti du pranešimai apie uždarytas ar apribotas sąskaitas – iš viso nuo 2019 m. Lietuvos banke gauti 57 tokio pobūdžio pranešimai.

Šių metų pirmojo pusmečio pabaigoje Viešajame elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų, kurios sudaro Lietuvos licencijuojamo FinTech sektoriaus pagrindą, sąraše buvo užregistruota 140 įstaigų (88 EPĮ ir 52 MĮ). Per šių metų pirmąjį pusmetį įstaigų prašymu buvo panaikintos dvi mokėjimo įstaigų licencijos ir išduota viena nauja elektroninių pinigų įstaigos licencija.

Lietuvos bankas viešai skelbia informaciją apie elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų numatomus planinius patikrinimus, kiekvienos iš jų metinius ir kiekvieno ketvirčio pagrindinius veiklos ir riziką ribojančių reikalavimų vykdymo rodiklius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų